Istorija apie mažylę Alisą sukėlė daug minčių. Man taip pat teko išgyventi nežinomybės ir ilgas laukimo valandas, mintys apie ligos pasekmes ilgai kankino.
Kai sūnus kovojo dėl gyvybės, man anyta tiesiai šviesiai pasakė: "Geriau mirtų, nei būtų neįgalus''. Žinoma, aš labai užpykau, liaudiškai sakant, akis išdraskiau už šiuos žodžius, aš jos labai nemėgau, bet, kaip sakoma, laikas gydo žaiždas.
Ji motyvavo tuo, kad aš jauna ir nesuprantu, kad vargsiu ir kankinsis sūnus, jei liks neįgalus.
Manau, į panašią situaciją papuola ir nėščioji, kai gydytojai pasako, kad kūdikis turi apsigimimų, vienos ryžtasi nutraukti nėštumą, kitos pasikliauna likimu.
Norėčiau sužinoti jūsų nuomone šiuo skaudžiu klausimu, į kurį iki šiol nerandu atsakymo.
Tikriausiai nutraukciau nestuma, tik ziurint koks tas neigalumas butu. Jei nelabai sunkus tai auginciau tikrai, bet jei vaikui gyvenimas tik kancia, o matant ji toki ir tevams tai gal geriau niekam nesikankit.. gal esat mate ar girdeje istorija apie mergaite amerikiete, kuriai neissivyste veidas ar pan. tevai tai suzinojo berods jai tik gimus, o dabar isisvaizduokit kaip ta mergyte gyvens kai sulauks paauglystes, jaunystes... Visi kaip visi, o va ji, nors intelektas del to nenukentejes, mergicka protinga. Et, maziau kanciu sitam pasauly... Nors kuo tas kudikis kaltas... Visi jie mazyliai tik meiles nori. Apsizliumbiau. Trbt hormonai.
laimonda,kalbėt lengviau negu daryt,o kaip reguotum jei vaikas sirgtų sunkia liga ir taptų neįgalus,ar kovotai dėl gyvybės,nors žinototai ,kad liks neįgalus?
jei suzinociau nestume,tai,kad ir kaip butu sunku manau rysiausi nutraukti nestuma,nes ne tevam nasta nors ir jiems,bet vaikui didziausia,o dar jei jis isviso nesuprantantis nieko ir ne veiksnus,tai ar verta jam dovanoti toki likima..
laputedžiugu,kad stengėtės ir tobulėjat,o iš kokio jūsmiesto?
aciu aidar,kad domiesi,malonu tikrai.Samanta saunuole,ji bando skaityti ,rasyti,mokomes eil,,mano batai buvo du,,Aisku,jos kalba daugiausiai tik as ir suprantu,bet mums viskas gerai.Stengsiuos parasyti apie ja dar viena straipsniuka,kaip mums sekasi judeti i prieki
mano mergaite turi dauno sindroma,bet nesunkiausia forma tikrai,kokia gali buti,tad visada sakau,kad mano vaikas truputi kitoks,o ne su negalia
lappute,jei neklystu esi Samantėlės mama,prisiminiau,kad mum pasakojai apie ją,kaip ji laikosi?
aš ir sudūrus sunkumais,kai teko kovoti dėl vaikų gyvybės,tą mintį vydavau šalin kad galiu nektekti,prašydavau ,kad Dievas pasigailėtų
Lappute, gal nepasirodysiu per daug įžūli jei paklausiu - kokią negalią turi tavo mergaitė?
aidar,nei minutei tokia mintis nesove i galva,tikrai nuosirdziai sakau.man net nejauku sakyti ta zodi-neigali,del to kad as to nejauciu,kai matau jog aplinkui pilna daug sunkesnes bukles vaikuciu.as dziaugiuosi,nes tai suteikia tiek pat jegu,kiek ir atima.Bet del antro tokio tikrai pagalvociau.ir ne todel kad bijociau sau dar did nastos,bet manau,kad jei imanoma kazka pakeisti-mes turime tam ryztis,kad ir kaip skaudu butu.reikia ziureti i ateiti
as manau negimdyciau, jei 100 proc zinociau, kad gims neigalus leliukas
mumu,tai čia ne motina ,jos vienintelis rūpestis kur gaut išlakt,nėr apie tokias nė ką kalbėt
lappute,o niekad nepagalvojai,kad dukrytė geriau būt negimus,kai susiduri su sunkumais?
Na nezinau kaip pasielgciau jai butu 100pr neigalumas,gal...Bet pasakysiu viena dalyka-salia musu(netoli)gyvena moteris kuri kai laukesi zinojo kad gims neigali,ne tik fiziskai ,bet ir protiskai mergaite.Jai visi daktarai liepe nutraukt nestuma,o ji nenutrauke vien del to kad ismokas gautu.Mergaite buvo visiskai neigali,kaip ir sakyta.Vegetacines beveik bukles.Motyna aisku ja nesirupino,tik jos pynigais-kuriuos prapildavo.Ziurejo seneliai.O poto daejo iki to -mat nasta mociai buvo-kad ji ja paskandyno ,kai ji buvo kazkur apie 6-8 metus.Tikrai ziauru.
visi vaikai kurie jau isvysta si pasauli-nusipelno meiles ir tevu demesio.as pati auginu neigalia mergaite,tad man si diskusija yra labai idomi.daznai pasvarstome su vyru,jei nusprestume tureti trecia vaikuti,be abejo atlikciau visus reikiamus tyrimus pirmame semestre,kurie nustatytu vaisiaus bukle.dabar technologijos jau pazengusios i prieki,beveik imanoma akiu spalva nustatyti kudikio,ir jo mimikas ivertinti is nuotraukos,tad apsirikimo sansas labai mazas.manau,nesiryzciau gimdyti.nors kaip sake juratux,lengva dabar mums kalbeti.apie grauzati galime ilgai diskutuoti ir filosofuoti,taciau,as galvoju,jei dievas dave sansa suzinoti is anksto ir reikiamu momentu apie vaiko sunkia padeti,mes turime teise rinktis.
Mano mamai sake, kad sesuo gims su didele negale, tures baisiu apsigimimu. Dar dabar pamenu kaip mama verkdavo. Taciau pasiryzo gimdyti. Ir stai, sesei dabar 11metu, o ji sveikut sveikutele, jokiu ligu, jokiu apsigimimu, labai protinga ir aktyvi mergaite - tokiu dar paieskot reiktu. Vien remdamasi tuo pavyzdziu, nieko nedaryciau, kol netureciau argumentuotu specialistu irodymu, tyrimu rezultatu ir pan...
Taip ryzciausi ... Gimus neigaliam vaikui kancia ir jam ir teveliams tai geriau tada daryciaus aborta...
taip visad reikia keliu gyd.nuomones
sunku pasakyti ka as daryciau, labai sunku, bet jei butu didelis apsigimimas ir jei ta apsigimima nustatytu maziausiai trys skirtingi gydytojai ir is skirtingu saliu,tada manau,kad nutraukciau... teko lankytis spec. istaigose, patikekit, sunki dalia tu zmoniu, o as savo vaiko "priduoti" negaleciau... o pati tinkamai tikrai nesugebeciau priziureti...
ryzciaus nutrakti jei jau tiksliai 100% paskytu istyrus visus duomenis genetikos centre ir tikrai butu rimtos priezastys 😥 rasau, bet net nzn ar sugebeciau... pasakyt lengviau nei padaryt...