Gyvenime labiausiai laukiau 3 dalykų. Pagal to jausmo stiprumo skalę:
pirmoji vieta - vaiko laukimas! Žinoma, o kaip gi kitaip, kas nelaukia stebuklų?
antroji vieta - vestuvės. Dauguma merginų jų laukia kaip savo vaikystės svajonės išsipildymo. Tai aš esu iš tų. :)
trečioji vieta - RUDUO!
Taip, aš visada laukdavau rudenio, nes man tai reikšdavo pradžią. Naujų mokslo metų pradžią. Nauja atkarpa. Naujos idėjos. Nauji tikslai. Rudenį galėčiau pavadinti savo MŪZA, nes prasidėjus jam, man visada norisi pradėti kažką naujo, kibti į darbus, mane aplanko įkvėpimas su tokiu dideliu energijos pliūpsniu. Dažniausiai ta MŪZA mane taip užvaldo, kad nespėju net pastebėti, kaip medžiai lieka be lapų ir tada tik po nosimi sau tyliai pamurmu: "Medžiai be lapų, visko jie neteko...o aš ir vėl nepamačiau to auksinio - raudono rudens..."
Nebūsiu romantikė: rudens gėrybių visais metų laikais gali prisirinkt artimiausioj krautuvėlėj. Tačiau to rudeniškai vėsaus vėjo - jau nenusipirksi.
Niekada nenorėjau gyventi ten, kur ištisus metus būna karšta ar bent jau šilta. Mylių Lietuvą su visais jos keturiais metų laikais. Tad per Kalėdas man turi būti sniego, o per Vėlines pūsti gerokai šiaurinis vėjas. Rudeniška vėsuma man be galo patinka. Atsigauna dvasia ir kūnas. O pagaliau įjungtas šildymas namuose sukuria jaukumo :)
Jau gal ir užsiminiau, kad ruduo man patinka dar ir dėl Vėlinių. Turiu, kur pastovėti ir tyliai pasikalbėti.
Juk būtent rudenį atsukam laiką atgal!!! O kam nepatinka ilgiau pamiegoti?! Nors tiesą sakant, manau šiais metais neturėsiu tokios galimybės :) Juk šalia miega vieversėlis, kuris vis dar gyvena pavasario laiku.
O po rudens visada ateina žiema. Taigi ruduo - lyg paskutinis žingsnis prieš švenčių maratoną. Per dvi gruodžio savaites švenčiame mano gimtadienį, Kūčias, Kalėdas, Adomuko gimtadienį, močiutės gimtadienį, Naujuosius metus. Vadinasi ruduo - lyg darbymetis, nes žiemos pradžioj atšventus tiek švenčių likusi žiemos dalis - tikrų tikriausia reabilitacija!
Ir čia dar ne viskas, ką norėjau pasakyt apie rudenį. Rudens aš laukdavau, bet tik ne šiais metais. Mažylis parodė visus rudens "privalumus". Nesibaigiantis ligų maratonas prigesino mano MŪZĄ ir dabar galėčiau pasakyti ne tik kodėl man patinka ruduo, bet ir kodėl nepatinka. Jaučiu, kad tos ligos palaužė ir mano absoliutų tikėjimą žindymo stebuklu bei savęs, kaip geros mamos, pasitikėjimą. Šį rudenį jaučiuosi pavargusi. Turbūt kiekviena mama supranta, koks skirtumas tarp normalaus gyvenimo ir ligų.
Taigi galbūt šį šaltą, lietingą ir ligotą rudenį man pavyks sušildyti savo mažylį nuostabia skiautinių antklode, o jei ir nepavyks - bent dūšioj bus gera grįžus nam... į MK ;)
P.S. Gal vis tik ta rudeninė MŪZA manęs visiškai neapleido, tad prirašiau nedovanotinai daug, bet tikiuosi bus užskaitytas šis bandymas :)
Ačiū už komentarus 😀 MK mamytės, kaip visada, nuostabios! 😀
skaičiau ir galvojau,kad aš lygiai taip pat jaučiuosi..man ruduo - lyg mūza 😀
kai visi aplink burbuliuoja,kaip jiems nepatinka ruduo,kaip nelaukia,šalta,lyja..o aš nuo vasaros vidurio burbuliavau - kaip laukiu rudens,kaip noriu,greičiau greičiau..nes nemėgstu vasaros,nepatika man vasaros karščiai..man gera,kai lyja, kai vėsu, kai lapai krenta, kai gamta ruošiasi žiemos miegui..mmm 😀
o dėl žindymo..nepasiduok 😉
linkiu būtent Tau laimėti skiatinių anklodę, visad palaikau aktyvias, rašančias MK mamas 😉 o ne vienadienes...
žindymo stebuklo neprarask, pritariu Evelinai, nes nežinai kaip būtų, jei negautų apskritai to pieno. mano antroji pirmais metais labai daug sirgo (ilgi kelių savaičių kosuliai, nors ir be antibų apsiėjom), o va trečioji net ir mums sergant VISIEMS su slogom ir temperatūrom, ji išlipa visiškai sausa!!!, kaip sakau, MP fenomenas 😀. tad manau, ir nuo vaikučio atsinešto imuniteto daug priklauso.
o dabar ir antroji nebeserga 😉 (sloga- ne liga 😀)
Mano tikėjimą gal kiek sumažino, bet tikrai neeliminavo 😀 nes aš irgi dar kartais pagalvoju, o kiek kartų jis kaži apsaugojo nuo virusų - juk to nežinai ir nesuskaičiuosi.
Ačiū už gražias mintis! 😀
labuke. kai širdyje jautiesi ne vienišas tai ir niūriausi vėjai atrodo jaukūs.
dėl ligų ir MP, aš visada pagalvoju taip - nežinai kokie būtų nestebuklai jeigu mažiukas negautų pačio geriausio. Be to gali lengvai padėti nurimti, padėti iškęsti temperatūrų svyravimus ir pan.