Rokiškio dvaras ir ne tik...

 
Kiek daug Lietuvoje dvarų, daug atrestauruotų ir veikiančių, kviečiančių turistus ir ne tik, apsilankyti. Įdomu lankytis  tokiose, gilią senovę menančiose  vietose. Ne visada užeiname vidun, kartais tiesiog tik pasivaikštome gražiai sutvarkytoje teritorijoje, apžiūrime pastatus ir skaitome informacines lentas, kad nors truputį sužinotome apie lankomą vietovę.. Kodėl neužeiname vidun?  Ne visada  lankomės darbo metu, o jau įsitikinome, kad įdomiausia būna tada, kai dvarai apžiūrimi su gidu. Tada viską matai kitomis akimis.
Nuo 1952 metų dvaro rūmuose įsikūręs Rokiškio krašto muziejus.
Dvarą valdė Krošinskių, Tyzenhausų giminės atsovai, lenkų turtuoliami Pšezdzieckiai.
Vieni savo valdymo laikais dvarą nualindavo, kiti atstatydavo, įnešdami grožio, didybės..



Nuo Rokiškio dvaro alėja galima nukeliauti iki Nepriklausomybės aikštės ir didingos Rokiškio bažnyčios. Alėjos ilgis 1 kilometras, laikas einant ja neprailgsta, nes  abipus esantys tvenkinukai ir išlikę dvarui priklausę pastatai sudaro labai patrauklų vaizdą.



Sutikom nemažą pulką draugiškai nusiteikusių tvenkinio gyventojų.


Ir dar pasigrožėjome šiomis gražuolėmis.


Nepriklausomybės aikštėje paminklas Arka pastatytas 1999 metais, minint miesto 500 - ąsias metines. 


Čia  dar suradome miesto simbolį - kiškį. Sakoma, kad jam į ausį reikia pašnibždėti norą, kuris gali išsipildyti.

Su kiškiu siejama ir viena legenda apie miesto pavadinimo kilmę.
“ Seniai seniai gyveno čia medžiotojas Rokas, kuris labai mėgo medžioti. O čia, neaprėpiamuose miškuose, gūdžiose giriose gyveno daugybė kiškių. Niekas dabar nepasakys, gal Rokas prastai matė, gal šiaip ne toks miklus ir akylas buvo, bet vietiniai gyventojai vis šūkteldavo – „Rokai, kiškis, Rokai, kiškis! Taip ir kilo pavadinimas – Rokiškis.”