Kelionės tikslas - Anykščiai.
Buvome pažadėję sūnui, kad nuvešime prie Puntuko akmens. Kai vyko klasiokai ekskursijai pabijojome jį leisti, buvo tik po ligos, vėsus oras, tad pažadas nugulė į stalčius metams laiko.
O, kad ši vasara tokia, kokia yra, visai smagu atrasti Lietuvą. Gėda, pati čia net nebuvau.
Labiausiai džiugina, kad Puntuko akmuo, Lajų takas ir basų kojų takas vienoje vietoje.
Puntuko akmens dydis paliko didžiausią įspūdį Ignotui. Tik ir girdėjom "wow, koks didelis".
Lipant kalnu link Lajų Tako kiek pabugau, ar mažasis įveiks. Įveikė ir skuodė greičiau nei aš. Mums su vyro beliko tik vytis.
Aukščio baimės žmonėms Lajų Takas iššūkis. Mūsų vyresnėlis pasirodo aukščio prisibijo. Anksčiau to neteko pastebėti. Į pačią aukščiausią vietą jau nedrįsome lipti, užteko pasigrožėti peizažais iš žemesnio taško.
Tiesa, pasivaikščiojimas šiuo taku kainuoja 1eur žmogui. Vaikams apmokestina nuo 7 metų.
Nusileidus, apačioje, laukia suvenyrų krautuvėlė, wc, ir lauko kavinukės (ledai, bulvytės Fri, spurgytės, gaivieji gėrimai, kebabai).
Basų kojų takas liko kitam kartui. Jauniausias vyrukas tiek pavargo (tikėjomės, kad miegos mašinoje, kol nuvyksim, deja), kad jam ar ledai, ar šokoladas-- viskas buvo blogis.
Teko ieškoti artimiausios kavinės rimtesniam valgiui ir traukti į mašiną.
Pavakariams atradome pačiuose Anykščiuose neblogą kavinę Seklyčią, tik cepelinų, kurių taip tikėjausi, jau neturėjo. Nepaisant to, maistas skanus, kainos daugmaž kaip visur, palūkėti teko. Privalumas - yra vietų kieme. Trūkumas - kiemas gatvėje, praeiviams "ant nosies".
Įspūdžiai po kelionės labai geri. Kūriam planus grįžti aplankyti basų kojų tako ir labirintų parko.
