Turbūt kiekvieną mama vaikui dar esant jai po širdimi, susikuria stereotipus. Ne kartą jau apie juos rašiau. Ir atrodo, kad ir mėgini plėšytis į visas keturias puses linkėdama savo atžalai tik paties geriausio, laikui bėgant atsiranda, na juk nieko neatsitiks. Tai taip natūralu. Vienai mamai tas nieko neatsitiks, atsiranda anksčiau, kitoms vėliau. Nežinau, kurios yra teisios, bet ir nesiruošiu teisti. Pats geriausias priimtas sprendimas būna tuomet, kai tą pajaučia mamos širdis... Arba perskaityti žodžiai kokiame nors vadovėlyje.
Kaip ir maitinimas krūtimi, atrodo tai juk vardan sveikatos. Kaip ir cukraus vengimas kuo ilgesnį laiką irgi vardan sveikatos. Bet čia kortas galima greitai sumaišyti, kai maitinti krūtimi tampa psichologiškai sunku ir tai jau atsiliepia mamos sveikatai. Kaio sakau, visada reikia spręsti savo mamiškais jausmais. Jie niekada nepaveda.
Pavyzdziui, mano Rojus torto paragavo per savo 1ąjį gimtadienį. Na jis ne paragavo, jis jį tiesiogine to žodžio prasme lapnojo. Kad teko trumpinti fotosesijos laiką, nes bijojo kad visas tortas atsiras jo pilvelyje ir nebuvo jokio kaltės jausmo dėl to, kad leidau. Po to jau sekė tų tortų ragavimai. Tai nėra po tortą ir labai retai. Bet tikrai gauna lyžtelėti kremo, ypač jei jis varškės pagrindu.Ir ne kiek nekaltinu savęs, kad mano vaikas jau nuo dabar žino, kas yra cukrus.. Nors sakiau, kad jis jo paragavus tik 2.. Metais suklydau
O kada jūsų mažyliai pirmą kartą paragavo torto?
Photo by Matine studio
Labiau uždegtos žvakutės domino nei pats tortas😃
Bet tikiu, kad antras gimtadienis buvo toks įspūdingas ir su tokiu skaniu tortu, kad pirmo gimtadienio prisiminimai liko tik kaip slogus prisiminimas.. ❤️
Kadangi per dukrytės pirmąjį gimtadienį atsidūrėme ligoninėje, tai torto maniškė paragavo tik per savo dviejų metukų gimtadienį😀