PILNAMEČIO džiaugsmai ir rūpesčiai

Praėjusią ir šią savaitę vis dar tęsiasi mūsų PILNAMEČIO linksmybės. Juk kaip smagu gyventi, kai nebereikia tik gulėti ant nugaros ir žiūrėti į nusibodusias lubas bei lempas. Atsistojus ir pradėjus vaikščioti, tiek linksmybių atsirado: galima stumdyti savo mašiną (pasispirti dar nepavyksta) arba sesės lėlių vežimėlį, o galima apvertus vežimą sukti jo ratus :) Tai netgi dar linksmiau. Galima stumdyti mažą mašinytę ir burgzti, o galima stumdyti dėžės dangti ir burgzti - vienodai linksma ‼

Ypač didelis džiaugsmas apima ko nors naujo išmokus. Buvo labai smagu žiūrėti, kaip savaitgalį močiutė mokė PILNAMETĮ rodyti ,,Ate, ate". Mes su tėčiu, jau nuo devynių mėnesių bandėme priversti mažių pamojuoti ranka ar bent pajudinti delniuką, tačiau tik močiutei pavyko susikalbėti su PILNAMEČIU ir jį ne tik išmokyti tinkamai judinti delniuką, bet ir pasakyti. Tiesa, ne kiekvieną kartą pavyksta išgirsti ,,Ate", tačiau ir tie reti žodeliai labai džiugina.
Kitas didelis šių savaičių pasiekimas - kelių kaladėlių bokštelis. Anksčiau pavykdavo jį pastatyti tik iš dviejų, kartais trijų kaladėlių. Dabar PILNAMETIS deda kaladėles, ar kitas tinkamas tam formas deda tol, kol bokštelis nugriūva. Smagiausiai PILNAMEČIUI statyti bokštelius iš didžiosios sesės modelino dėžučių. Štai kaip vyriškis stengiasi...

O štai ir rezultatas :)

Tuojau uždės dar vieną dėžutę...

Be architektūrinių įgūdžių, dar buvo intensyviai lavinami ir piešimo įgūdžiai. Jie suteikė kokias 10 min. ramybės namie... o po to kokias 2 val. tėčio burbuliavimo...

Tikras vyras, mano akimis, turi turėti išlavintą skonį maistui. Kad ši svarbi sritis nebūtų pražiopsota, PILNAMETIS lavino ir skonį maistui, ragaudamas konservuotus persikus. Tiesa, viskas vyko visai netyčia, tiesiog vienas didelis pilnametis sugalvojo, kad jam pavyks ramiai pasmaguriauti ir ,,padaboti" PILNAMETĮ ant šaldytuvo lipdantį magnetukus. Tačiau po kelių akimirkų suprato, kad teks ,,daboti" persikus arba PILNAMETĮ nuo apsirijimo, nes jis tiesiog rankomis persikus traukė iš skardinės. Visa laimė, kad jie labai slidūs, ir pavyks kurį nors sužvejoti, jie vėl slysdavo atgal į indą. Tačiau tie keli nuvogti kąsneliai buvo oi kokie skanūs...

Žinoma, bet užsiėmimų namie, PILNAMETIS vaikščiojo laike, prie namų esančiame parke klausėsi sesės darželio grupės paruošto koncerto mamytėms, susipažino su parko gyventojais.

Tačiau geri dalykai ilgai nesitęsia :( Didžioji sesė, bet nuostabios darželio koncertinės programos, dar visiems šeimos nariams padovanojo ir slogą, PILNAMEČIUI nutįsusią iki pat smakro. Baisiai blogai pasijuto PILNAMETIS, nes tokį baisų pojūtį juto pirmą kartą gyvenime :(
O kur dar baisingos dygstančių krūminių dantų kančios... Ypač tas kančias jaučia mama, kiekvienąkart žindydama PILNAMETĮ. Pirmykščio vyriškio švelnumo nelikę nė kvapo, tik stiprus minkymas ir kramtymas, nors kauk ‼

Žodžiu, kaip sako PILNAMEČIO senelis - judame į kalną. Nors ir negreitai, bet užtikrintai :) Džiaugiamės gyvenimu ir pavasariu...

Tiesa, tik pro langą, nes sloga, nors ir mažesnė, bet vis dar trukdo lipdyti sniego senį :)