Jau baiginėjau savo arbatą, o laikrodis rodė besibaigiantį vyresnėlės laiką darželyje. Saulė už lango dar plieskė kone vasariškai, kadangi penktadienio proga buvau pažadėjus pasiimti ją prieš pokaitėlį. Kažkur facebook’o platybėse buvau užmačiusi, kad geriausi šeši gydytojai yra: grynas oras, mankšta, vanduo, poilsis, geras maistas ir saulės šviesa. Berengdama mažąją ( nes sesės pasitikti mes dažniausiai einame kartu), galvoju maistas kaip maistas, vanduo kaip vanduo, bet kiti keturi yra pakankamos priežastys palikti mašinos raktelius namie ir kelią iš darželio paįvairinti rogutėmis. Ir ką, mums nuvykstant visai neblogai sekėsi, truputį pavažiuodavom, truputį paeidavom, kad nesušaltų besėdėdama, tai ir grynu oru pakvėpavom, ir aš jaučiausi pasimankštinusi, ir saule pasimėgavom, na ir pailsėjom tuo pačiu – prie 4 iš 6 gydytojų galima buvo padėti varneles.
Darželyje „susipakavom“ mes savo sesę į šiltus rubus ir patraukėm namų link. Kadangi atvažiuojant vežiau vieną, tikėjausi grįžtant pavėžinti kitą, bet uoj kaip aš klydau. Truputį leidus pasidžiaugti Irmantei pasisėdėjimu rogutėse, Mažoji sako, „ne, aš jau pavargau ir man skauda kojytes, daugiau neisiu“. Na ką, kažkokiu būdu sutalpinau abi, ir tempiu. Po kiek laiko už nugaros girdžiu:
- Dieve, Paulyte,tu gal šimtą kilų sveri.
- Neeeeee, as nesveriu simto kylų. – nutęsia supykus.
Bet čia tipiška, jos visada arba viena kitą kopijuoja, arba viena kitai prieštarauja, tad per daug nesistebiu.
- Uoj, kaip paskaudo kaklą, - toliau inksčia Irmantė
- Uoj, kokia aš akla. – atkartoja Paulina. Pamaniau, kad čia jinai vėl bando kopijuoti sesę ir klausiu:
- Tu akla, Paulyte, kodėl?
- Man saulytė sviecia į akytes.
- O tau, Irmante, nešviečia?
- Nea.
- O kas tau užstoja - sesė?
- Nea, pirštinė.
Atsisuku į savo „vežimą“, žiūriu viena užsimerkusi, kita ranka prisidengusi, ginasi nuo gydytojos Saulės :)
Na va liko 3 iš 6. Jei skaičiuotumėm, kad mankšta daugiausia teko man, tai vaikams liktų tik 2 iš šešių – grynas oras ir poilsis. Taip pasvarsčius, kiek gryno oro mūsų gatvelėse nuo darželio iki namų yra, tai grynas oras irgi diskutuotinas dalykas būtų. O kiek jos pailsėjo sėdėdamos susigrūdusios ant nedidukių rogių, ir keliamos prieš kiekvieną perėją per gatvę, tai kažin kas išvis liktų :) Bet.. užtat gryžę namo, išgėrėm po buteliuką vandens be jokios prievartos, pavalgėme pietus irgi be jokių atsikalbinėjimų.
Viliuosi, kad mano geri norai nebuvo visiškai beprasmiai. Čia kaip su ta stikline, kuri būna arba pusiau tuščia, arba pusiau pilna - viskas priklauso nuo požiūrio. Kažkam gal oras mieste nešvarus, o kitam jis švaresnis nei mašinoje. Kažkam gal saulė tai pavojingi ultravioletiniai spinduliai, o kitam tai vitaminas D. Vieniem poilsis tai pasyvi būsena prie televizoriaus, kitą toks poilsis vargina, jam reikia veiklos. Apie gerą maistą yra net atskiras blogas mamyčių klube :) . Tik nuo jūsų pačių priklauso, kokia bus jūsų stiklinė ;) Geros dienos ;)
