Paukščių pienas

Ne veltui yra sakoma, kad: "niekada nesakyk niekada".  Atrodė, kad mums saldainių nereikia. Bet karantino metu kažkodėl mums prireikė saldainių "Paukščių pienas". Juokinga? Mums irgi.... Na,  jau ko, ko, bet dėl jų į parduotuvę tikrai nevažiuosime...

Tikrai, tikrai... Ir nutarėme pasigaminti savo naminių saldainių, juk net tarybiniais laikais gamindavom... Tad dabar proga prisiminti savo vaikystę ir ją perteikti savo vaikui.

Anot panelytės, karantino pabaigoje galėsime išleisti net tris kulinarines knygas. Na, taip... Kas mane pažįsta, turbūt santūriai šypsosi? Na, aš jau beveik pritariu dukrelei, kad jei ne tris galėsim išleisti, bet vieną jau beveik..

Tad...

Turime namie kiaušinių, naudosim dviejų kiaušinių baltymus.

Cukraus pudros neturime, bet turime cukraus ir kavos malimo malūnėlį.

Susimalame per pusę: rudo ir vanilinio cukraus (tiek, kiek telpa į vieno karto malimą).

P.S. DĖMESIO!  Malame su pauzėmis, ne iškart iki reikiamo smulkumo. 

Cukraus pudrą susiplakame su kiaušinio baltymu, į jį supilame ištirpintą želatinos pakelį, kuris skirtas vieno litro masei (tirpiname labai šilto 100 g vandens puodelyje).

Supilame ir gerai išmaišome.

Supilame grietinėlės indelį, jo masė 450 g.

Viską išplakame. Dar įpylėme šiek tiek atvėsusio vandens, nes želatinos turinys skirtas vienam litrui, o mums iki litro truputuką trūko.

Dukrelė supilstė į silikonines formeles, skirtas kepti sausainius (kitokių neturėjome)

Šaldytuve palaikėme kelias pamokas.

Dukrelė išėmusi perpjovė per pusę.

Ištirpinome puode ant viryklės šokoladą.

Su teptuku kubelius dukrelė aptepė šokoladu.

Nelabai tepėsi. Bet ne parodai darėme. O kurie gavosi dailiai, buvo staigiai "sunaikinti".

Tai nuotraukai turėjome tik tokius.

Hmmm, maniau po aprašymo su kavute juos "sunaikinsiu", bet buvo už mane greitesnių smalyžautojų.