Kadangi vasara visai baigiasi ir mūsų su sūnumi laikas pas tėtį Norvegijoje eina į pabaigą taip pat, paskutinį vasaros savaitgalį nutarėme praleisti ieškodami Nesoddeno olos, kuri buvo naudojama kalnakasybai nuo XIX amžiaus pradžios iki pirmo pasaulinio karo, ir apie kurią buvom girdėję įvairių legendų. Kad oloje esančios sienos tviska sidabru, o pajūris lyg auksu nuklotas. Tikrai verta dėmesio atrodė ta ola, juolab, kad visai netoli, tai visi trys išsiruošėm į žygį.
Kad pasiektume tikslą, reikejo kopti į maždaug 100-150 metrų aukščio kalną. Suaugusiesiems tai - niekis. Bet mano nuostabai mano mažasis, kuriam tik 1,5 metukų, pats noriai lipo akmenimis į kalną. O užsikoręs ant aukštesnių akmenų šaukė: - "Bebaimis!". Buvo juoko..
Nukeliavę iki minėtos olos, lindom apsižvalgyti. Ir ką jūs galvojat.., sienos lyg apibarstytos blizgučiais, vaizdas tikrai nerealus. Nebuvau mačiusi nieko panašaus.
Nors ola ir paliko didžiulį įspūdį, bet gamta čia dar gražesnė. Ir pajūris.... Vandenyje atrodo lyg būtų aukso pripilta. Tai tikrai viena iš įspūdingiausių mūsų šeimos išvykų.
Daugiau mūsų nuotykių -> https://www.instagram.com/pt.iene_iewa
