Sveikos!
Žinot, vakar mūsų šalies moterys susilaukė išskirtinio dėmesio. Ne tik vyrai, mylimieji, sūnūs, bendradarbiai sveikino dailiosios lyties atstoves su Tarptautine moters diena, bet malonu buvo šia tematika rašyti ir Nacionalinį diktantą.
Rašėte? Girdėjote tekstą? Aš rašiau. Sau. Filmanavičiūtės tekstas "Odė moterystei" paskatino susimąstyti apie visuomenėje vyraujančias stereotipus, siekiamybes moterų atžvilgiu. Apie tai, kokius kvailys stereotipus patys ir kuriame- juk išties, koks kieno reikalas, kiek turėsiu vaikų, kada grįšiu/negrįšiu į darbą, liekna ar stora būsiu. Gyvenkime savo gyvenimus, savo galva, nežemindami, neišeidami kitų, neprimesdami savų įsitikinimų!
Kita vertus, juk ir vyrai spraudžiami į rėmus- turi pasirūpinti šeimos gerove, dirbti "vyriškus" darbus, nepliurpti/neverkti kaip bobos ir pan. O kodėl nešvenčiama vyrų diena? Kada tokia išvis yra?
Tai va, graži ta Moters diena, įdomus tekstas, ir tokie niekam neįpareigojantys mano pamąstymai :)
