Esu gyvų eglučių šalininkė. Ir manau, jog jas būtina pirkti ir puošti namus šakomis švenčių proga. Trijų metrų aukščio eglutė vakar atkeliavo ir į mūsų namus. Išpuošėme, išgražinome ir dabar dar labiau laukiame Kalėdų. Tiesa, puošti teko labiau man - Smiltė (5m.) ir Eleonora (2 m.) tiesiog pirštu rodė kur ką pakabinti, bet pačios liestis nenorėjo, nes per daug spygliukai duria.
O dabar norėčiau argumentuoti, kodėl aš už "gyvas" eglutes.
Anksčiau, kai dar nebuvo vaikų esu pirkusi kėnį - labai purus, tankus, taisyklingos formos, tik bėda kaina ir tai, jog jis bekvapis. Kėniai importuojami iš Danijos ir pagal tradicijas net nelaikomi kalėdiniais medeliais.
Gyvenant Ukrainoje eglutės paieškoms teko pasitelkti beveik pėdsakius šunis. Jų ten nėra! Pirma, kalėdinėms šventėms nieks beveik nesiruošia, nes pirmiausia švenčiami Naujieji metai, tuomet rusiškos Kalėdos, todėl ir prekyba medeliais pradedama vėlai. Antra, ukranietišku papročiu puošiamos ne eglutės, bet... pušaitės! Tiesą sakant šis atradimas man patiko - pušies šakelės yra tankios, su daug ilgų (labai ilgų) spyglių, labai gražiai atrodo, šakos kyla į viršų, todėl patogu puošti.
Grįžus į Lietuvą vėl pradėjome gyvų medelių paiešką. Svajojome apie pušelę, jų prie aikštelėse prie parduotuvių nepardavinėja, todėl pirmą kartą apsilankėme medelyne. Ir likome sužavėti. Kainos ir kokybės santykis nuo to, ką siūlo perpardavinėtojai skiriasi kelis kartus. Gali išsirinkti ne iš to, kas liko, bet puikiausių formų ir įvairiausių dydžių eglutę už labai prieinamą kainą. Mūsų trimetrinė eglė kainavo 30 Lt.
O dabar argumentuosiu kodėl manau, jog verta geriau pirkti gyvas eglutes. Įsigidami plastmasinę eglutę jūs pirmiausiai mokate už daiktą, kurį pagamino Kinijos vaikai, o pelnas atitenka didmenininkams ir kitiems stambiems prekybininkams. Pirkdami gyvą eglutę iš medelynų ar urėdijų (ar net perpardavinėtojų aikštelėse) skatinate Lietuvos pramonę. Šie medeliai specialiai auginami Kalėdoms ir vis tiek bus iškirsti - gailėsite miško, ar ne. Be to, gaunamas pelnas leidžia išsilaikyti miškus prižiūrinčioms urėdijoms ir jais geriau rūpintis. Už jūsų išleidžiamus pinigus bus įkurta daugiau poilsio aikštelių, sutvarkyti keliai ir net pasirūpinta miško gyvūnais. Net jei tai ir privatus medelynas, vis tiek aktualiau, kai skatinamas lietuviškas verslas.
Be to, mes eglutę puošiame ne tradiciniais vienodais (nesvarbu burbulai ar šiaudiniai jie būtų), bet skirtingais žaisliukais. Kiekvienas jų yra su istorija, kažką reiškia ir primena. Dalį parsivežu iš užsienio (todėl neturiu daug stiklinių), kitus radau pas močiutę podėliuose, o trečius gavome dovanų. Taip ir kaupiasi kolekciją, apie kurią tikiusi kada nors galėsiu išsamiai papasakoti proanūkiams.
Antrųjų Smiltės Kalėdų žaisliukai. Vieno rago elnias neteko mūsų šuns "dėka".
Šį spragtuką gavau dar vaikystėje - padovanojo draugė gyvenanti Kanadoje.
Ant eglutės pakabintos ir merginų vardo raidės - E ir S.
O čia mažiausieji šeimos nariai pozuoja. Visi žiūri į skirtingas puses...
Kol pati augau - tik gyva būdavo, dabar aš už dirbtinę. Nes esu daug ir "už" ir "prieš" girdėjusi, visgi argumentai nėra tikslūs, paremti įrodymais. Kaip bebūtų viskas toj Kinijoj pagaminta, ten suaugisųjų tiek, kad vaikams vargei ar reik dirbt, juk gali po vieną turėt 😀 O jei rimtai, tai vis tiek manau, dirbtinė išsaugo aibę jaunų žavių eglaičių miškuose, nes tarnauja eilę metų. Dėl pinigėlių nubyrėjimo ūrėdijoms ir panaudojimo aikštelėms, atsodinimams, juk ne vieni metai prabėga kol ta eglutė užauga, kuri puošia namus, reiškia turi vykti nuolatinis kasmetinis atsodinimas, kuo labai abejoju, jog vyksta "akis - už akį" principu . . . taipogi klaustukas, ypač pas mus LT, Švedijoj gyventume - sutikčiau 100% ten miškai atsodinami už kiekvieną nukirsdintą veik, palieka ateities kartoms, pas mus tik verslas ir savanaudiški tikslai diktuoja "madas".
O jei iš sentimentalios pusės, beabejo tas gyvos eglutės kvapas - nostalgija. Būčiau už tik už vazonines, kurias dar galima pasodinti.
mes puošiam netikrą, bet visad noriu ir jaučiu nostalgiją gyvai. gal šiemet vyrą pavyks įtikinti nusipirkti gyvą... iš medelyno (ačiū Evelinai (pypsei), dabar žinau, kur Kaune važiuot...)
nusipirkau tokį žurnaliuką Kalėdų tema ir ten pakalbinti miškininkai su labai gerais patarimais - ką daryti, kad eglė kuo ilgiau išsilaikytų, kaip neapsipirkti, kad iš karto spygliai nenubyrėtų, ir kaip persodinti, kad prigytų...
jaučiu reiktų paskirti laiko ir tuos gerus patarimus nurašyti nurodant šaltinį... turėtų kažkam būti naudinga.
o dėl žaisliukų puošybos, tai labai pritariu tokiai idėjai. Dabar madinga pritaikyti kokį stilių, viendodais išpuošti ir tokia tikrai graži interjero detalė gaunasi. bet man daug daugiau gerų emocijų sukelia eglutė su įvairiais žaisliukais, tada ir vaikai gali puošti ir keletą savų pagaminti ir dovanotus pakabinti ir t.t. primena vaikystę 😀
Tiesa, mūsų visai bekvapė😉
O kur jums tilpo 3 metrų eglė? 😀
mes ir tik už gyvas., Tas mes tai mano nauja šeima. Vaikystėje tai jop kol nebūdavo tų dirbtinių tai ko gero puošdavom gyvas, bet va tik jom atsiradus namuose buvo tokios dirbtinės ir dar pigios, netikroviškos, bedvasės... bet tik apsigyvenus su vyru pagal buto dydi puošdavome gyvas😀
šiemet pasipuošėme sidabrinę, irgi pirkome medelyne, daugiau 2 metrų aukščio kainavo 90 lt. Per žinias mačiau kad už tokias ir po 200 prašo prekiautojai. Pasipuošėme gruodžio 4 dieną😀 spygliukai kartais pabyrą, bet mažius užkabina žaisliukus, nukabina, ir vis prie lango lenda braudamasis pro šakas, bet vis tiek manau kad tikrai nenubyrės iki Kalėdų 😀 pažiūrėsim.
Man tik nepatiktų kai skriaudžia eglutes patys su kokiu kirvuku nueina į mišką- pokšt. nupurto sniegą, pažiūri kreiva, dar kokia. meta lauk, eina kitą kirst... ;/ arba kaimyno nurėžia.
o pas jus dar labai miela žaisliukų tradicija
Neprigyja, jei po švenčių vazone įsodinta eglutė išmetama į lauką. Aišku, būna, jog tiesiog nežinia kodėl neprigijo, bet mano vyrui retas medelis neprigyja.
Mano vyras prieš kirstines eglutes. Teigia, jog iškertama daugiau nei pasodinama, o kiek dar savavališkų kirtimų ir sužalojami jauni eglynai.
Esu girdėjusi ir kad prigija, ir kad ne. Tai vieniems žemė būna per šalta, kitiems jau perdžiūvusi eglutė, tad įvairiai.
Mellisa - o vyras miškininkas ką sako? Už ar prieš kirstines? Supratau, jog labiausiai vertina vazonėliuose...
Visada puošiam tik gyvą eglutę 😀
Kuo puikiausiai eglutės prigyja vazone, mes auginam jau nemažai metų, vyras miškininkas 😀
Aš irgi esu girdėjusi, jog miškas retinamas ir vis tiek tos eglutės bus nukirstos. Tad geriau jau ir pinigėlių duoti už jas negu išmesti.
mes ir kasmet tik uz gyva eglute!!!!!!!!ir jokios kitos,labai daznai tai ntyliu nes daug kas kritikuoja kad oj gaila medeliu! bet jie vistiek gi nukristi bus ! nuo pat vaikystes man teveliai puosdavo tik gyva eglute ir jokios kitos! miegodavau visad tam kambary kur eglute ,to misko kvapas nerealus budavo pamenu ji iki siol! delto db mano vaiku kambary puosiama si eglute,iki kol jie uzmerkia akutes ziuri i egles lemputes mirksincias ,o dar tas misko kvapas istisa savaites kol ji stovi ...mmm 😀
mes taip pat puošiam gyvą eglutę ,nuvažiuojam į urėdiją ir ten išsirenkam ,pasirinkimas visada platus ,pagal norus ,gali rinktis aukštą ar plačią ,siaurą ar mažą , visokių yra .