Pakalbėkime apie kolekcionavimą

Ši tema, tiesą sakant, ilgą laiką man buvo tiesiog neįdomi. Nieko gyvenime nekolekcionavau, nerinkau, net apskritai galvojau, kad toks nereikalingas daiktų kaupimas apsunkina mūsų gyvenimą.

Galbūt vaikystėje kažką ir rinkau, bet šią akimirką tikrai neprisimenu. Aišku tik tiek, kad nieko nesurinkau ar paprasčiausiai iš to išaugau. Žodžiu, taip buvo iki tol, kol nesutikau savo vyro…

Šiandien esu kitokios nuomonės. Dabar jau net skiriu paprastų daiktų ir daiktelių rinkimą nuo tikrojo, profesionalaus kolekcionavimo – kai žmogus atiduoda visą savo gyvenimą tam, kas jam labai patinka, kuo jis domisi, ieško ir apgalvotai siekia bet kokia kaina dėl to, jog kažką vertingo paliktų po savęs…

Pradėsiu nuo to, kad mano anyta dar ir dabar juokauja, jog gavau vyrą su kraičiu. Juokinga, bet tikrai taip… Mano vyras kartu su savo tėvuku kolekcionuoja šalmus ir įvairius kitus dalykėlius, susijusius su karine tematika.

Porą metų gyvenome pas vyro tėvus tarsi sandėlyje – sienos buvo nukarstytos šalmais, durtuvais ir ne tik jais. Jų tikrai buvo labai daug… Štai keletas lentynėlių.

Manau, kad kolekcionavimas yra gyvenimo būdas, ir labai didžiuojuosi savo vyru ir jo tėvuku, kad jie domisi tokiais dalykais.

Beje, kalbėdama šia tema, aš nesistengiau brėžti ribos tarp tikrojo kolekcionavimo ir vadinamojo šiaip kokių nors daiktų ir kt. dalykų rinkimo, kas paprastai tarp kolekcionierių yra labai svarbu ir išskiriama.

O kaip jūs? Ar kolekcionuojate, o gal renkate kokią nors smulkmeną? Gal jūsų vyrai ar kas nors iš artimųjų irgi domisi tokiais dalykais? Pavyzdžiui, mano mama renka puodelius iš įvairių pasaulio šalių. Jai tai tiesiog malonus užsiėmimas, na, o mes parvykdami iš kokios nors šalies visada stengiamės ją nudžiuginti tokia miela dovanėle.

Turiningos dienos!