Pačios nuostabiausios šventės

Per šį laikotarpį naudojome tą, kas buvo paslėpta spintelėse.

Iš spintelės ištraukus žvakidę, atsivežtą gal prieš 20 metų iš Kroatijos, dukrelė paprašo uždegti. Išjungiame šviesą ir kalbamės su dukrele, bijau, kad prasitars, kad šis laikotarpius pats prasčiausias, iš visų jos turėtų. Bet pasirodo pakrypsta į džiugią pusę.

Dukrelė pasidžiaugė, kad šįmet galėjo nudažyti ir pasikabinti sau po langu lesyklėlę. 

Labai daug galėjo kepti. 

Dar buvo nuostabi atrakcija nuvežti seneliams, prie durų padėti, paskambinti į duris ir pabėgti. 

Kaip niekad turėjo daug laiko vainikų gamybai. 

Ar kalėdinėms puošmenos. 

Daug darbelių pavirto dovanomis. 

Bet ir buvo toks tikslas, tai neliūdime. 

O ko mums namie nereikėjo, susikabinome ant vartų. 

Išbandė ne vieną piešimo būdą kompiuteriu (kai baigėsi reikiami dažai). 

Nusimezgė vaikas dekį ir megztuką. 

Ai, dar nusinėrė pirštines. Man buvo naujiena, kad jos gali būti  nunertos...

Bet pasirodo čia aš atsilikusi nuo gyvenimo... Pilnas internetas pamokėlių. 

O kiek vaikas apturėjo Zoom ar kt platformoje pamokėlių-būrelių.... 

Dėkoju Dievui, kad nesusirgome, nors šįmet kūčios ir buvo be kalėdaičių, bet buvo šiltos, išmylėtos, išpuoselėtos. Jos kitokios, bet nuostabios. Labai, labai brangus laikas šeimoje. Iš šeimos nebuvo atimtas laikas, buvimas drauge, nes anot vaiko, įsimintimiausias ir nuostabiausias laikas, kai gaminome tešlą ir sofoje, susisukusios į dekius, gėrėme mėtų arbatą... O juk tai sakytume pilka kasdienybė??? Bet pasirodo ji labiausiai vertinama ir net neabejoju įsirėž į likusio gyvenimo prisiminimus ir bus kaip pačios pačiausios akimirkos... Tad gyvenkime šią diena, joje yra labai daug brangių dalykų ❤️