- Sese, žiūrėk, paskutinį kartą rodau - užtaisyt reikia va taip.
Ar mano sūnus žaidžia su šautuvėliais? Taip, žaidžia. Ir ne, nematau tame nei žiaurumo, nei karo, nei dar visokių kitokių blogų dalykų (jeigu, žinoma, vaikui tinkamai paaiškinama, kas tas šautuvėlis).
Dar jis žaidžia su virtuvėle ir puodais, dulkių siurbliu, meškučiais, lėlėmis ir lėlių vežimu. Nes nėra „berniukiškų” ir „mergaitiškų” žaislų. Tėvai juos suskirsto į tokius.
Vaikams visi žaislai vienodai svarbūs - vieni skatina vaizduotę, kiti lavina tam tikrus įgūdžius (antai šaudymas į taikinį verčia susikaupti, padeda lavinti regėjimą, taiklumą, net kantrybę), treti padeda pažinti pasaulį ir taip toliau.
Gal atsisakius stereotipų sužinosite, kad jūsų sūnus puikus kulinaras (maniškis pvz. tortus nori kepti su tokiu entuziazmu, kokio net aš neturiu), yra labai rūpestingas (nes gali pasirūpinti ne tik lėlyte, bet ir pakelti nugriuvusią sesę). Kad dukra yra puiki vairuotoja (nes su mašinyte lekia per kiemą taip, kad nepasivejat) ar itin savarankiška mergina (nes su meistro rinkiniu gali sutvarkyti klibančią barbių namo lentyną).
Ko reikia? Leisti vaikams atrasti ir ugdyti save. Ir žaislai tam puikiausiai tinka. Pradžiai.
Skeptikams - jei gerai pamenu, aš žaidžiau su brolio mašinytėmis, o jam labai patiko mano lėlės. Ir nieko, sakyčiau visai normaliais žmonėmis užaugome.
