Naujųjų belaukiant

- Manau, Naujiems Metams torto negaminsiu, - pirmadienį pareiškiu šeimai dar jausdama šiokį tokį pokalėdinį nuovargį.

- Kaip? Nebus torto? - išpučia akis ponas vyras ir nutaiso tokią išraišką, tarsi būčiau pasakiusi, jog Naujų Metų iš viso nebus.

Antradienį laikausi tvirtai. Pasakiau nebus, reiškia nebus. Juk negaliu dvi savaites vien tik gaminti. Norėčiau kažkiek supratingumo. Gal net kokios užuojautos. Masažo.

Trečiadienis. Maždaug 12 val. dienos. Pradedu ruošti tešlą tradiciniam medučiui, mat pastaraisiais mėnesiais mūsų pamėgtiems muso tortukams jau per mažai laiko. Tiesą sakant, ir medutis mėgsta "susigyventi", tad skubu. Pavakarę tepu medumi ir prieskoniais kvepiančius lakštus kremu. Jonė pirmą kartą paragavo žele gabaliukų, tad laukė likučių. Kai pasakiau, kad viskas, stvėrė dubenėlį ir nusinešė. Tik viską įveikusi pasigyrė tėčiui, jog valgė "azelės".

Tiek tos mano tvirtos nuomonės ir užsispyrimo. Juk ir pati nelabai įsivaizduoju šventės be torto.

Tiesa, kažkodėl jau kelinti metai Naujųjų sutiktuvėms kepu medutį. Gal tai kažkokia vaikystės nostalgija. Tik šį kartą išbandžiau du naujus dalykus. Kremą visada darydavau iš grietinėlės, šitas bus su grietine. O į tešlą įbėriau ne paprastų, bet naujųjų apelsinų skonio meduolių prieskonių. Gaila, kad mūsų miestelio parduotuvėse jų nėra. Nors iš kitos pusės taip gera turėti žmonių, kurie gyvena didmiesty ir nepamiršta manęs bei pasirūpina, kad kepiniams netrūktų puikaus aromato. Šitas tikrai nuostabus!

Gražaus ateinančių metų laukimo! Su tortu ar be jo. Svarbu, kad niekada nestigtų tų, apie kuriuos galvojate ir kurie galvoja apie jus!