Parašyti apie šias krikšto apeigas man norisi todėl, kad jos buvo maloniai kitokios. Tokio formato krikšto sakramento dar nesu stebėjusi. Prisipažinsiu, kad apskritai Vilniaus miesto centre įsikūrusiose bažnyčiose dar nėra tekę dalyvauti stebint santuokos ar krikšto suteikimą.
Taigi atskleisiu, kad šios malonų įspūdį palikusios krikštynos buvo organizuojamos Kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje. Jų metu krikštyjamasis, jo artimieji ir kiti svečiai kunigo pasitikti ir pasveikinti buvo lauke dar prieš įeinant į bažnyčią. Oras buvo geras, tad kunigas apeigų pradžią nusprendė vykdyti lauke. Demonstruodamas puikų humoro jausmą, bet kartu nepamiršdamas krikšto sakramento esmės ir juokelius derindamas su rimta kalba, dvasininkas iš karto sugebėjo mūsų minią įtraukti į apeigas: nuosekliai klausyti dėstomų minčių ir net atlikti veiksmus. Kiekvienas (moterys, vyrai, seneliai, vaikai) paeiliui buvome pakviesti krikštukui ant kaktos pažymėti kryžiaus ženklą. Mūsų vaiko krikšto ceremonijoje tai atlikome tik mes, tėvai, ir krikštatėviai. Šiuo atveju, pasirodė, kad kunigas neskuba kuo greičiau baigti ceremonijos, bet, priešingai, leidžia kiekvienam pasijausti svarbiu krikšto dalyviu.
Po to apeigos persikėlė į bažnyčios vidų, kur buvo įjungtas šniokščiantis vanduo bažnyčios viduje įrengtame mažame fontanėlyje (pirmąkart regėjau tokį dalyką bažnyčioje). Žinokite taip tiko tas tekančio vandens garsas. Tik gaila, negalėjau klausyti ceremonijos toliau, nes mano mažylė buvo pasiruošusi pasinerti į žaidimus su tuo vandeniu, tad turėjau ją nuvylioti į priešingą bažnyčios pusę. Bet ir iš ten mačiau, kad kaip ir ceremonijos pradžioje, taip ir toliau visi dalyviai sukaustę savo dėmesį stebi ir klauso kas vyksta.
Apibendrindama, turiu parašyti, kad krikšto apeigos, kuriose dalyvavome paliko nepaprastą jaukumo įspūdį, kurį sukūrė nuoširdus kunigo pareigų krikšto metu atlikimas ir gebėjimas pasinaudoti bažnyčios infrastruktūra. O mūsų šeima pirmąkart dalyvaudama su mažamečiu vaiku krikšto ceremonijoje įsitikino, kad tai irgi įmanoma, nepaisant to, kad didžiąją dalį ceremonijos aš privalėjau nukreipti savo mažylės dėmesį taip, jog nebūtų sugadinta dar jaunesnio vaikučio svarbi ir graži gyvenimo akimirka - krikštas.
Atsiprašau už dubliavimąsi ir prašau redaktorių ištrinti pasikartojantį įrašą 😀