Mokinukų kasdienybė. Žaisliukas ar muzikos instrumentas?

Prisipažinsiu, kad man pačiai čia naujiena. Matyt, gal ir mačiau, bet nekreipiau dėmesio ir nesigilinau. Bet kai sūnus pasakė: noriu ukulelės, suklusau.
Ukulelė – kas čia per daiktas?
 Ukulelė, tai havaietiška gitara, turinti keturias stygas.
Pirmoji ukulelė sukonstruota havajų gyventojų 19 amžiuje.
 Tikrai pirmą kartą girdėjau  tokį pavadinimą. Tuoj buvau pasodinta prie kompiuterio ir supažindinta. Supažindinta su muzikos instrumentu, ir su muzika, kuri išgaunama juo.
Airido noras įsigyti ir išmokti groti šiuo instrumentu buvo didžiulis. Iš kur jis atsirado? Pirmiausia atsirado noras groti gitara, juk ja groja „didysis brolis“. Bet gitarą ne tik nulaikyti, bet ir apglėbti jam dar sunku, todėl Edvinas ir pakišo jam tokią mintį, kuri jį užvaldė.
Deja nesame tokie tėvai, kurie pildo kiekvieną vaiko norą. Svarstėme, kalbėjome, klausėmės. Taip praėjo net trys mėnesiai. Kodėl tiek laiko galvojome?
Pirma – nėra mūsų mieste galimybių gauti pamokas groti šiuo instrumentu.
Antra – finansai. Nors ji ir nėra labai brangi, bet tikrai ne tiek kainuoja, kad nebūtų gaila jei šis pirkinys būtų tik užgaida savaitei laiko.
 Noras nedingo, todėl suteikėme laisvę rinktis: jei nori  - gali pirkti už savus sutaupytus pinigus. O santaupos toks dalykas, su kuriuo neišsiskiriama taip lengvai. 
Vis tik nusprendė pirkti. Ir jau mėnuo kai  mokosi  groti ukulele.
 
 
Ir vėl turime sakyti ačiū visagaliui internetui, kuriame yra nemažai pamokėlių. Taip pat ačiū  Edvinui, kuris kantriai paaiškina broliui, ko šis nesupranta.  
Pažanga yra, praėjo tik mėnuo, o kelias melodijas jau visai neblogai sugroja.
Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad taip ima ir atsiranda noras išmokti ir išbandyti kažką naujo. Atkakliai siekiama išmokti,  per dieną 100 kartų „barškina ir barškina“ tą patį akordą, kol išgauna tai ko reikia.
Dabar jau svajoja, kad galės ką nors sugroti kartu su broliu – šis su gitara, Airidas su ukulele.