MOKINUKŲ KASDIENYBĖ. Kovo 11 - osios paminėjimas...

Esame Lietuvos piliečiai ir manome, kad valstybines šventes turime švęsti kartu su visa Lietuva.
Švęsti, paminėti, kalbėti apie tai. Tai svarbu mums, kiekvienam žmogui. Svarbu mūsų šaliai. Tai istorija…
Norisi, kad vaikai suprastų šios dienos svarbą, todėl nepraleidžiame progos leistis į prisiminimus. Prisiminimus tėvų, senelių, kitų žmonių. Prisiminimus tų, kurie taria šventinį pasveikinimo žodį.
Pasakoju Airidui ką prisimenu apie šią kovo 11 - ąją, dieną prieš 27 metus. Tada pati dar sėdėjau mokykliniame suole. O dabar paminime jau 27 - ąsias metines, kartu su savo mokinukais.
Džiaugiuosi, kad vaikai visada entuziastingai dalyvauja tokiuose šventiniuose renginiuose.
Nors renginiai mūsų mieste kuklūs, bet mums jie vis tiek mieli ir svarbūs.
Jau kelinti metai iš eilės mūsų mieste organizuojama šventinė eisena miesto gatvėmis.Kulminacija būna kai minia išsirikiuoją į kažkokį ornameną.
Vienais metais tai buvo širdis.


Kitais metais Gedimino stulpai.


Šių metų užrašas turės tęstinumą. Jis tęsis tris metus iš eilės. Šiais metais tai  tik trys raidės LIE, kitais TU ir dar kitais VA. Tad jau turime planą ir kitiems ir dar kitiems metais, juk norėsime figūruoti visame žodyje LIETUVA,
Tik dar neturime vaizdinės medžiagos, kaip rezultatas atrodė šiandien.
Po eisenos pasižiūrėjome gražų koncertą, gražiu pavadinimu “Tavo širdį, savoj širdy girdžiu”, kurį padovanojo miesto meno mokyklos mokiniai.
Manau, kad dalyvavimas tokiose šventėse, bet kokia su tšvenčių paminėjimu susijusi veikla ugdo mokinukų pilietiškumą, meilę savam kraštui. Ugdo norą ateityje puoselėti, puošti, ir garsinti savo kraštą.