MOKINUKŲ KASDIENYBĖ.Kitoks smėlis...

Mėgstame susipažinti su naujovėmis. Šįkart sužinojome kas gi tas kinetinis smėlis.
Jei mama dar buvo šį tą skaičiusi apie jį, tai mokinukui Airidui tai buvo visiška naujovė.
Ir už galimybę susipažinti su šiuo stebuklinguoju smėliu turime būti dėkingi mūsų miesto bibliotekai.
Apsilankę bibliotekoje sulaukėme pasiūlymo pažaisti su smėliuku.Ne bet kokiu - kinetiniu. Airidas išpūtė akis, nesuprasdamas ką gi čia siūlo bibliotekininkė.
Nusprendę sugrįžti kitą dieną, nes norėjome atsivesti ir draugų, keliavome namo ir aišku susiradome šiokios tokios informacijos apie siūlomą pramogą.
Pasiskaitę, kad šį smėlį dar galime vadinti “gyvuoju smėliu”, sužadinome dar didesnį vaiko smalsumą.
Ką galiu pasakyti aš. Tai išties labai įdomus užsiėmimas vaikams. Jei turėčiau mažą vaiką, net nedvejodama tuoj pat įsigyčiau tokio smėliuko. Smėlis kambaryje - kažkas nerealaus. Ir  visai neišpurvina nei paviršiaus, nei rankų. O žinant kaip mažyliai dievina snėliuką, tai  labai puikus sprendimas.
Labai malonu jį liesti, atrodo atsipalaiduoja visas kūnas, gera nukreipti mintis į byrantį smėlį.
Smėlis, atrodo visai toks pats kaip ir pajūryje arba paupyje, bet kartu ir kitoks. Jis atrodo visada šlapias, puikiai galima iš jo formuoti visokias figūras.
Pasiskaičius aprašymus, atrodo, kad tai  nekenksmingas produktas.
Labai plačiai imtas naudoti psichoterapijoje. Įvairiose įstaigose taikomos terapijos su šiuo smėliuku, tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Na kadangi esame nebemaži, nesiruošiame jo įsigyti patys, tačiau džiaugiamės tuo, kad sužinojome kas tai per naujovė, turėjome galimybę ją ne tik apžiūrėti, bet ir pačiupinėti.