Miesto mamos blogas: Pirmojo gimtadienio repeticija arba kaip aš pagimdžiau stebuklą

Pastarosiosmis dienomis sąžiningai bandome repetuoti padorų pirmojo gimtadienio torto valgymo ritualą. Sekasi, kol kas sunkiai, bet tikrai linksmai: didžioji būsimo repeticijų rekvizito medžiaga atsiduria tikrai ne pilvelyje, bet vistiek labai žavu. Kaip ir Mama stengiasi vis žemiau leisti savo pedantiškos tvarkos kartelę. Net keista, kaip viskas pasikeitė vos per vienerius metus – mažoji jau pati bando valgyti ir vakar išsistūmė trečią dantuką, o manęs neerzina per dieną n kartų išverčiama žaislų dėžė ar sėdėjimas namuose ;)

O viskas prasidėjo lygiai prieš metus – 2014 metų birželio 13 dieną, penktadienį ir dar per pilnatį - tikrai ypatingas vaikas gimsta ypatingai Mamai labai ypatingu metu ;)

Kaip šiandien prisimenu, guliu aš gimdykloje, prijungta prie gausybės aparatų, aplinkui zuja gausybė medikų, nes jie nuo pat pirmos akimirkos, kai atvykau į ligoninę likus geram mėnesiui iki gimdymo, ruošėsi itin sudėtingam mano kūdikio atėjimui į šį pasaulį. Guliu ir kažko laukiu, atvirai pasakius nelabai ir suvokiu, ko laukiu ir kaip visa tai atrodys… na taip laukiu gimdymo, tai teoriškai suprantu, o praktiškai net nenutuokiu, kas manęs laukia… Guliu aš paskendusi tokiose visiškai nežemiškose teorijose, kai pajuntu, kad noriu labai žemiškų dalykų… 

- Ar galite mane atjungti nuo aparatų, labai noriu į tualetą, - paprašiau aš.

- Galime Jums pasiūlyti tik basoną, - atsako paslaugi akušerė.

Tada žinoma seka toks pasiginčijimo momentas, bet ana pasirodo neperkalbama ir galų gale mane pakabina virš to puodo. Kabu. Kabu. Vis dar kabu ir nieko. Ir kaip gali gautis, juk prieš gamtą bandau eiti! Staiga suprantu, kad kažkas vyksta, bet nevisai taip kaip aš tikiuosi, taip akušerei ir pareiškiau „Kažkas vyksta, bet nesuprantu kas ir kur...“ 

- O sveikinu, per pusvalandį švęsime gimtadienį, - šyptelėjo gydytoja, pakėlusi antklodę. Ir kas galėjo pagalvoti, kad apie prasidėjusį gimdymą sužinosiu tokioje neromantiškoje padėtyje... Taigi, mielos negimdžiusios būsimos mamos, kai prasidėjus sąrėmiams užsimanysite į tualetą, pasitarkite su gydytoju, nes tai gali būti visai ne tai, ko galvojote norinčios ;)

Tada jau viskas vyksta labai greitai; akimirksniu transformuojama lova, o palata užsipildo medicinos personalu (kaip jau sakiau, buvo ruošiamasi neeiliniam atvejui, todėl palatoje savas  pozicijas užėmė apie 10 žmonių), o aš jaučiu kaip man plečiasi akys ir vis labiau apima pasimetimas ir tyli panika, kurią nutraukia įtaigus gydytojos „Stumk“.

- Aaaaaaaaaaaaaaaaa, - sąžiningai pradedu rėkti.

- Ko rėki?, - klausia manęs šalia stovinti gydytoja. Gerai pagalvojus, tai ir nežinau ko rėkiu, ryškiai per daug filmų prisižiūrėjau.

- Nežinau...

- Tai nerėk, - švelniai sukomanduoja gydytoja.

Nerėkiu ir įsiklausau į kiekvieną gimdymui vadovaujančios ginekologės žodį: liepia stumt - stumiu; liepia palaukt – laukiu. Čia aš galėčiau duoti patarimą būsimoms pirmagimių mamytėms – ką beskaitytumėte nėštumo metu, tai Jums nepakenks, bet gimdymo metu tiesiog klausykite medikų, jie tikrai geriau žino ir mato, kas ten išties vyksta. Man asmeniškai griežtas medikės komandavimas labai padėjo nepasimesti ir atlikti savo darbą vardan savo kūdikio.

Tad praėjus vos kelioms valandoms nuo to, kai medikai liepė apsispręsti – skatinti gimdymą ar laukti stebuklo - pasaulį išvydo 48 centimetrų 2410 g visiškai sveika mergytė, kurią gydytojai įvertino net 9 balais! O mama, privertusi už galvos susiimti ne vieną Santariškių miestelio mediką už galvos ir užsitarnavusi pravardę “A, čia ta nėščioji” sėkmingai pagimdė be jokių komplikacijų, nors gimdymo pradžioje medikai nežadėjo nieko gero… Praėjus metams, vis dar džiaugiuosi, kad medikų liūdniausios prognozės neišsipildė, mes abi sveikos ir gyvos, o jau birželio 13 dieną, švęsime pirmąjį gimtadienį! Taigi šiandien aš noriu pasakyti Santariškių gydytojams nuoširdų ačiū. Prisipažinsiu jų buvo per tuos kelis mėnesius, kol su Barbora buvome ligoninėje, tiek daug, kad visų ir vardų nepamenu… Tačiau visada būsiu dėkinga ginekologei Violetai Poškienei ir mus su Barbora operavusiam chirurgui Tomui Poškui. Daktare, mums su Barbora viskas gerai: mama sveika, o dukra puikiai auga ir labai džiaugiamės, kad turime viena kitą! O jau kaip Tėtis džiaugiasi mudvi turėdamas!!!

Tikiuosi, mano Kruopa, kad akistatų limitą su medikais tu jau išnaudojai dar įsčiose ir nuo šiol augsi kaip ant mielių, o Mamą ir Tėtį džiuginsi savo atradimais ir pasiekimais. Žinok, kad šviesa tunelio gale visada yra ir lai Tavo norai išprotėja nuo Tavo galimybių! Su pirmuoju gimtadieniu!

Labai sveika ir laiminga vienmetės Miesto Mama

p.s. Sveikinu su pirmuoju gimtadieniu ir tą Mamą, kuri 2014 metų birželio 13 dienos vakarą Santariškių gimdyklose laukė ateinančio savo kūdikio. Tikiu, kad sąrėmių suriesta galėjote pasijusti pamiršta, taip gailiai šaukėte, o visas personalas lindėjo mano gimdykloje. Nepykite, mes turime svarbų pasiteisinimą... Aš tikiuosi, kad Jūsų kūdikis auga puikiai ir su Barbora dar kada nors pažais kamuoliu ;)