Iš pradžių, kai tik pradėjom žaisti namie teatrą, aš ruošiausi labai rimtai. Stačiau tokias gan stabilias konstrukcijas - teatro uždangas ir panašiai.
Dabar supratau, kad tokio kruoptumo mano mažiesiems visai nereikia. Kantriai spektaklį jie žiūri na gal minučių dešimt, dar dešimt mažasis iš manęs bando atimti visas lėles.
Vyresnysis žino, kad dabar ne jo eilė, vaidina mama, todėl prasideda brolio tampymas, ir šūkavimai. Galiausiai jie susimuša.
Taigi, mano noras turėti ramų kūrybišką ir intelektualų užsiėmimą virsta chaosu.
Štai todėl nereikia daug galvoti scenos pastatymo klausimais. Kur stovim, ten ir scena.
Pledas ant sofos krašto arba ant lėlių namelio ir viskas - lėlininkams jau yra kur pasislėpti.
Beje, mūsų vaidinimai interaktyvūs. Lėlės su žiūrovais bendrauja, vieni kitiems užduoda klausimus, spaudžia rankas ir bučiuojasi :)
Na, matyti, kad veiksmo jūsų teatre- daug...???
Kokia faina idėja ❤️