Mano trijulė

Kiekvienais metais beprotiškai laukiu vasaros, o kai ji ateina net nespėju pasidžiaugt, ji vienas du ir baigėsi. Šie metai ne išimtis. Nors nuveikėme tikrai nemažai visko, netruko nuotykių, iššūkių ir veiklos, bet..

Birželis ko gero buvo smagiausias vaikams. Pirmą kartą visi penkiese leidomės į kelionę lėktuvu. Ooo..kiek baimės man buvo keliauti su Ignotu. Skrydis truko apie 3 valandas. Paskutinę valandą dirsčiojau į laikrodį kas porą minučių. Pamenu, kad iš lėktuvo lipau visa bordinė ir išmušta karščio. Šitą kipšą nulaikyti buvo sudėtinga misija. Atostogos buvo labai sklandžios: daug maudynių, daug ledų ir dar daugiau skaniaus maisto. Koks nerealus jausmas, kai 8 dienas gali nesukti sau galvos, ką čia pagaminus, kad visiems tiktų :) Skrydžiui namo ruošiausi morališkai, guodžiau save, kad skeisime vakare, tad kipšas turėtų užmigti. Pirmas dvi valandas jis piešė, žiūrėjo filmuką, kažką kramsnojo ir erzino sesę, o skrydžio pabaigoje tikrai užmigo. Galėjau atsikvėpti. Dabar jau žinau, kad vėl nebebūtų baisu, ir jis jau suvoktų kas jo laukia. Nors kol kas kartoti skrydžio visai nesinori, nes ir pati paniškai bijojau skristi lėktuvu. 

Grįžę iš atostogų paminėjome kipšiuko antrąjį gimtadienį. Kaip ir pernai, taip ir šiemet oras mūsų nelepinome, bet sprendimas pasistatyti kieme palapinę puikiai pasiteisino.

Liepa buvo aktyviausias ir sunkiausias mėnuo mums. Buvo tikrąją to žodžio prasme prisirišę prie namo ir apie išvykas galima buvo pamiršti. Net savo pačios gimtadienį minėjau rodydama namą pirkėjams. Taip taip, šią vasarą nusprendėme parduoti namą, kuriame gyvename ir greitu metu kelsimės kitur. 

Šiai dienai gyvename mokyklų, darželių ir pakavimo nuotaikomis :)