Mano piligriminė kelionė į Šventąją Žemę ir Jordaniją

Beveik tuo pačiu metu, kai mano kolegė Goda išsiruošė į Filipinus, draugė mane pakvietė vykti į Šventąją žemę ir Jordaniją. Sakoma, tik spėk pagalvoti ir norai išsipildys, nes pakeliauti po Izraelį svarsčiau dar prieš gerą pusmetį. Pamačiusi, kad mūsų kelionės vadovas bus kun. Ričardas Doveika, iškart ryžausi dvylikos dienų piligrimystei. 

Bus gal jau dvi savaitės, kaip grįžau, bet vis atidėliojau pasakoti, nes tik dabar pamažu susiguli įspūdžiai - tiek visa sugerta pažintinės informacijos gausa, tiek dvasinis patyrimas tik dabar manyje giliai nusėda ir įgauna kažkokį pavidalą bei suvokimą, kad aš TEN buvau :)

Taigi, mūsų grupės, sudarytos net iš 42 žmonių, priligrimystė prasidėjo skrydžiu iš Vilniaus per Stambulą į Tel Avivą, kur iškart nuvykome į Betliejų. Neįtikėtina - įvažiuojant į jį naktį mus pasitiko šarvuoti automobiliai, įsitikinę, jog mes tikrai turistai, viską patikrinę paleido. Na, žinant, kokie izraelitų ir palestiniečių santykiai įtempti, buvo galima suprasti... Ir tai tik mūsų kelionės pirma diena :)

Užbėgant įvykiams už akių, turiu pasakyti, kad ryžausi šiai piligrimystei dėl dviejų priežasčių. Pirmoji - ne tik vedina smalsumo, kaip ten tos šalys gyvena, bet ir iš vidinių paskatų - savotiškai pasikrauti viduje ir "išsivalyti sielos" :) Na, tikintieji mane supras. Antroji priežastis - išpildyti mano a.a.mamytės svajonės aplankyti Šventąją Žemę.

IZRAELIS

BETLIEJUS

Aplankome Piemenėlių lauką ir Kristaus gimimo Baziliką Betliejuje.

Štai čia, šioje uoloje, gimė Jėzus. Žinoma, daba viskas sušiuolaikinta...

Iš tiesų, Jis gimė ne ėdžiose ir ne tvartelyje. Anuomet žmonės gyveno tokiose olose, priekinėje dalyje gyveno žmonės, o olos gilumoje miegodavo gyvuliai, ta patalpa būdavo šiek tiek pažeminta. Ir kai šv.Juozapas su Marija užklydo į Betliejų, jiems nebeliko vietos tarp žmonių, taigi jie nuėjo į gyvulių erdvę oloje, kur ir gimė Jėzus.

JERICHAS – VADI KELTO TARPEKLIS

Prieš vykdami į Judėjos dykumą apsilankėme Jeruzalėje, į kurią dar sugrįžime kelionės pabaigoje.

Įspūdingas reginys nuo Alyvų kalno

Jei norite būti palaidotas šiose "prestižinėse" Jeruzalės kapinėse, metras žemės kainuoja nei daug, nei mažai - milijonas dolerių :) Mat tikima, kad šventoje žemėje pasilaidojus, siela patenka tiesiai į dangų :) Beje, čia ant kapų niekas neneša gėlių, tačiau kiekvienas apsilankęs uždeda ant antkapio po nedidelį akmenuką.

Alyvų kalno seniausias alyvmedis, kur Jėzus meldėsi

JUDĖJOS DYKUMA

Tikrai ne taip įsivaizdavau dykumą...Pavasarį čia matyti daugiau žalumos, tuomet beduinams yra kur paganyti asiliukus, avių ar ožkų kaimenę :)

Stačiais šlaitais pamažu leidžiamės į vieną iš senųjų atsiskyrėlių šv. Jurgio vienuolyną.

Jei kam sunku - galima pasisamdyti asiliuką už 10 dolerių. Žinoma, jie prašo daugiau, bet visada BŪTINA derėtis.

Vienuolynas įsikūręs įspūdingame Judėjos Vadi Kelt kanjone.

Po geros valandos lipimo žemyn/aukštyn - karšta arabiška kava su kardamonu - palaima sielai ir gomuriui :)

Šis Jurgio vienuolynas mena pranašo Elijo pabėgimą iš Karmelio, kur jį maitino varnai...štai taip. Varnas įdėdavo į tą krepšį jam mėsos - o pranašas jį įsitraukdavo į savo celę. 

NEGYVOJI JŪRA

Negyvoji jūra, kaip turbūt žinote, iš tikrųjų nėra jūra, bet ežeras, neturintis susisiekimo su vandenynu.

Mes buvome įspėti, kad dėl didelio druskingumo (vandens druskingumas čia maždaug 8,6 k. didesnis nei vandenyno), reikėtų įbristi į ją labai labai atsargiai, nesitaškyti, nesitrinti akių, pabūti dešimt minučių ir viskas, nes ims graužti odą. Nieko panašaus - buvau kokį pusvalandį, o kai kurie gal ir ilgiau - ir nieko, žinoma, tyčia tikrai nesitaškėme. Deja, oro tempertūra nebuvo vasariška - gal 15 ar 17 laipsnių, laimei, jūros - 19 ar 20 laipsnių, tad išlįsti iš jos nesinorėjo.

Vakarėjant Negyvoji jūra dar gražesnė

SENOVINIS EIN GEDI miestelis su savo fauna :)

Radau didžiulę širdį :)

Matant iš aprangos, patikėkite - apsirengiau beveik viską, ką turėjau (šilto megztinio neturėjau, nes aš kaip ir kiti manėme, kad Izraelyje tuomet bus 20-24 laipsniai) - radau saulės apšviestą vietelę ir nutariau įmerkti kojas, kol grupė dar nepriartėjo.

NEGEVO DYKUMA 

Gamtos rezervatas - Ramono krateris (Machteš Ramonas): vietovė, kurioje gausu geologinių reiškinių, nežemiškų peizažų, tylos ir ramybės.

JORDANIJA  

Kirtus Jordanijos sieną, iškart aplankėme Raudonąją jūrą.

Tiesa, kaip ir tikėjomės, šiek tiek užtrukome dėl išsamios patikros pasienyje. Dėl įtemptų jordaniečių ir izraeliečių santykių, buvome nuodugniai patikrinti - kai kurios merginos turėjo išversti visus lagaminus, mat pasieniečiai aptiko, kad jos vežasi menorą - septynšakę žvakidę. O menora laikoma vienu svarbiausių judaizmo simbolių ir yra Izraelio valstybės simbolis. O to jordaniečiai nepakenčia. Jie draudžia į savo šalį įsivežti bet ką, kas susiję su Izraelio valstybe. Visas dovanas konfiskavo. Bet laimei, grįžant mūsų gidės iš Maskvos pagalba, pasieniečiai jas žmoniškai sugrąžino :) 

Grįžtam prie jūros...Buvo numatyta, kad mes "pliažinsimės", bet, kaip jau minėjau, orai labai nelepino, nors jūra buvo visai pakenčiama, tad įlindau gal penkioms minutėms :)

Užtat prisirinkau koralų

Ir labai skaniai pavalgėme viešbutyje. Tiesą pasakius, visos kelionės metu gaudavome valgyti po tris kartus sočiai ir be proto skaniai - nuo įvairiausių daržovių, žuvies, užtepėlų iki saldžiausių mandarinų, datulių ir pyragėlių :) 

RAUDONIEJI ARABIJOS DYKUMOS SMĖLYNAI – VADI RUMAS

Kas labiausiai įsiminė - tai kelionė džipais po baltai raudonų Arabijos smėlynų vietovę Vadi Rumą.

Nors tądien oras buvo tikrai žvarbokas, bet buvo linksma, juk piligrimystėje gali laukti visko :)

su nuotykiais :)

Greičiau greičiau šiltos arbatos vienoje iš beduinų palapinių...

Na ir visos dienos kulminacija - nakvynė beduinų stovyklavietėje toje pačioje rausvoje dykumoje. Vos nuvykus pirmas klausimas - kaip mes nakvosime tokiame šaltyje? Tačiau arabai nuramino, patikinę, kad kiekvienoje palapinėje yra ne tik tualetas, dušas su šiltu vandeniu, bet ir šildomas čiužinys. Nieko sau, tiesa?! Uf, mes iškart lengviau atsikvėpėme :)

Taip jau sutapo, kad ten atšventėme ir vasario 16-ąją, sugiedojome Tautišką giesmę ir leidome arabui pasikabinti atminimui mūsų trispalvę. Mes buvome pirmieji lietuviai, pas juos apsilankę.

Po šokių ir dainų - šventinė vakarienė, kurią beduinai mums "iškasė" iš smėlio :)

PETRA

Viena nuostabiausių archeologinių vietovių Jordanijoj - PETRA (gr. Uola).

Tai paslaptingasis Nabatėjų miestas. Smiltainio kalnuose II a. pr. Kr. įsikuria Nabatėjai, kurie sugebėjo savo rankomis išsikalti sau miestą. Šis rausvasis miestas arba dingęs miestas buvo svarbi kultūrinė ir prekybinė kryžkelė kelių, vedusių į Kiniją, Indiją, Pietinę Arabiją, Egiptą, Siriją, Graikiją ir Romą...

Šimtmečius gyvavusi Nabatėjų karalystė garsėjo šilku, prieskoniais, rafinuota kultūra, subtilia architektūra, užtvankomis ir vandens kanalais visame Arabų pusiasalyje. Iškeldinus beduinus į šalia esančią gyvenvietę, Jordanijoje tai yra gražiausias muziejus po atviru dangumi, prilygstantis vienam iš Pasaulio stebuklų. 

Viso grožio, deja, neįmanoma perduoti...

Medituojame... :)

KRIKŠTAS JORDANO UPĖJE

Anksčiau ši upė skyrė Izraelio giminių teritorijas, dabar yra valstybinė siena tarp Izraelio ir Jordanijos. Tikintieji žino, jog Jordano upėje krikštydavo šv. Jonas Krikštytojas. 

Taigi, visi norintieji iš mūsų grupės galėjo atnaujinti krikšto įžadus. Išaušo ankstyvas rytmetis. Nesakysiu, kokia buvo oro temperatūra, svarbiausia, kad švietė saulė :) Bet kas ta vėsuma, kai tu jau esi šventoje žemėje ir nepasinaudot tokia galimybe būtų nedovanotina :) Na ir aš TAI PADARIAU :)

MUKAVIRAS - terminiai gydomieji šaltiniai

Pagaliau pagaliau šiluma....jeeee. Šaltinių vanduo - 45-50 laipsnių, jis prasisunkia pro žemės gelmes ir įkaista iki 60 laipsnių. Tikrai kad karštoka, bet tikra atgaiva po ilgos kelionės :)

Savo kelionėje matėme ir šilto ir šalto...štai kad ir sniego :)

Saulę sutinkame..

saulę palydime...

Trumpam sustojome DŽERAŠE – tai senas romėnų miestas šiaurinėje Jordanijoje. Jis dar vadinamas Rytų Pompėja. Ir nenuostabu, kodėl..

GRĮŽTAME Į IZRAELĮ

NAZARETAS. Prieš vykstant link Galilėjos ežero, sustojame vietinėje prekyvietėje. Įsivaizduokite, išlipa pusę autobuso ir iš vieno arabo nuperkame bananų pusę tiek, kiek matote ;) Laiminga jam diena išaušo! Tiesą pasakius, niekas ten bananų nesveria, beveik nieko nesveria, jei perki turguje - iš akies įdeda. Pilnas maišiukas - doleris arba euras.

Keliaujame aplink nuostabų GALILĖJOS ežerą.

plaukiame laiveliu

mūsų garbei tuoj bus iškeliama trispalvė

Nazaretas - vienas didžiausių Galilėjos miestų, išsidėstęs kalvų apsuptoje įdubje. Naujai ant kalvos išaugusiame rajone Nazaret Ilit gyvena iš įvairių pasaulio kraštų į istorinę tėvynę sugrįžę žydai. Tuo tarpu senajame mieste tebegyvena arabai. Čia vyrauja rytietiškas triukšmas, siauros gatvelės, o pačiame centre išsiskiria aukšta Marijos Apreiškimo bazilika. Po ja - Šventoji grota - Marijos namelis. Būtent šioje vietoje, kaip tvirtina tradicija, gyvenusi Nazareto mergaitė Marija, sužadėta su vyru, vardu Juozapas iš Dovydo namų.

 JERUZALĖ - RAUDŲ SIENOS TUNELIS

Kiekvienas čia gali palikti savo norų, padėkų, atsiprašymų ar svajonių raštelį...

זייַ געזונט, ירושלים - viso gero, Jeruzale!