Lyg ir džiugu, lyg ir liūdna...

Lyg vakar dukrelė stojo į muzikos mokyklą, o  šiandien  rankose laiko diplomą. Ech, kaip greitai laikas skrieja, kiek daug įdėta įdirbio, kiek sėkmingai ir mažiau sėkmingai  atlikta kūrinių kūriniukų! Net nežinau ar džiaugtis, ar liūdėti... Jausmas dvilypis, lyg lietuviška vasara: ir lyja, ir kaitina. Taip užsiverčia vienas gyvenimo lapas, atversdamas kitą, dar labiau atvirą gyvenimo spalvų pojūčiams. Kartais atrodo neįmanoma, o žiūrėk, tas tavo siekis   tavo rankose.
Ačiū Tau, dukrele, už Tavo pastangas būti pačiai pačiausiai, siekti geriausio, kartais net nepasiekiamo.