Į Londoną Gintarė emigravo prieš 12 metų. Čia ji sukūrė šeimą, susilaukė sūnaus. Šiuo metu kartu su vyru puoselėja bendrą šeimos verslą - turi nedidelę, tačiau labai jaukią kavinukę. Ir nors pati į darbus grįžti oficialiai dar neskuba, visais darbo klausimais nuoširdžiai pataria vyrui. Kaip pati sako - tai mūsų šeimos pasirinkimas. Man labai svarbu praleisti pirmuosius tris metus su vaiku namuose. Apie gyvenimą svetur, kultūrinius skirtumus bei COVID-19 situaciją Londone, šiandien kalbamės su Gintare Valeikaite.
- Gintare, jau ne vienerius metus gyvenate Anglijoje, kas visgi lėmė šį Jūsų sprendimą emigruoti?
Emigruoti aš niekada neplanavau. Tiesiog, atvažiavau vieną vasarą po pirmo kurso padirbėti Londone ir niekad nebeišvažiavau. O dabar jau čia esu daugiau nei dvyliką metų.
- Kokiame mieste gyvenate?
Nuo pirmos dienos įsikūriau Londone ir vis čia dar esame.
- Sūnelis taip pat gimė ten?
Taip, sūnelis gimė Londone. Ligoninė man cia labai patiko. Seselės ir daktarai mane prižiūrėjo puikiai.
- Kokius skirtumus Jums teko pastebėti, būtent kas liečia vaikų auginimo/priežiūros klausimus Anglijoje?
Aš manau, kad visame pasaulyje vaikai auginami su meile, bet čia aš pastebėjau du esminius skirtumus. Pirmasis - tai kad čia mažai dėmesio skiriama vaikų aprangai, net žiemos metu. Atrodo, kad vaikai čia vaikšto pliki ir basi, net kai už lango +8. Bet tėvai tame problemos nemato. Vaikai tikrai mažiau serga. O antras skirtumas - tai, kad čia vaikučiai pradeda eiti į darželius gana anksti. Mano daugumos draugių vaikai į darželį pradėjo eiti nuo vienerių metukų. O kiti net nuo 10 mėnesių. Na čia sistema kitokia nei Lietuvoje.
- O kokie yra didžiausi kultūriniai skirtumai?
Manau nesuklysiu pasakius, kad anglai labiau atsipalaidavę žmonės. Į viską čia žiūrima paprasčiau. Jie nesureikšmina smuklmenų. Man tai patinka.
- Ar sūnus lanko darželį, jei taip dvikalbį ar paprastą?
Dėl darželio dar nusprendėme palaukti. Dėl COVID-19 situacijos čia taisyklės sugriežtintos, tad sakėme palauksim iki pavasario.
- O kaip Jums pačiai sekėsi įveikti kalbos barjerą?
Aš atvažiavau į Angliją jau kalbėdama angliškai. Tačiau, mano kalba buvo tikrai nekokia. Daug žodžių nežinojau. Dirbau kavinėje. todėl teko kalbėti su klientais kasdien. Aš labai norėjau bendrauti, buvau jauna ir aktyvi, taip ir išmokau vis daugiau žodžių ir po kelių metų jau nebeturėjau jokio kalbos barjero.
- Keliomis kalbomis kalbate namuose?
Namuose kalbame trijomis kalbomis. Vyras su vaiku kalba turkiškai, aš kalbu lietuviškai, bet tarpusavyje mes kalbame angliškai.
- Vyras jau pramoko lietuviškai?
Mano vyras moka pasakyti - labas, mamyte ir ate. Daugiau nieko. Mums tiesiog nebuvo reikalo mokinti jo lietuviškai, nes jis su mano šeima susikalba angliškai arba rusiškai.
- O kaip Anglijoje viskas dėl COVID-19 situacijos, darželiai, mokyklos dirba įprastu ritmu?
Šiuo metu kaip tik laukiame žinių dėl antro karantino. Nuotaikos slogios, vaikų žaidimų erdvės uždarytos. Tėvai džiaugiasi, kad bent mokyklos ir darželiai veikia. Mes dažniausiai būname namuose arba parke. Gyvenimas tikrai pasikeitęs. Prieš Covid-19 pandemiją mūsų gyvenimas buvo aktyvus ir linksmas. Pasiilgome kelionių ir nevaržomų pramogų.
- Motinystės atostogos tikriausiai jau eina į pabaigą, ar planuojate grįžti į darbus?
Anglijoje motinystės atostogos tęsiasi 52 savaites. Tad man jos baigėsi gana seniai. Tačiau, aš į savo darbą dar negrįžau. Mes trurime savo mažą verslą - kavinukę Londone, tad manau darbas gali manęs palaukti. Šiuo metu man buvo gan svarbu praleisti pirmus tris metus namie su vaiku. Toks buvo mūsų šeimos pasirinkimas.
- Kokių pomėgių turite, o galbūt atradote per karantiną?
Na, turbūt nenustebinsiu, pasakius kad mano pomėgis yra video kūrimas ir komedija. Mėgstu save realizuoti humoro pagalba ir suteikti kitiems džiaugsmą bei gerą juoko dozę.
- Ar artimiausiuose planuose nėra sugrįžimo į Lietuvą?
Ar mes gyvensime Lietuvoje dar tikrai nežinome. Bijau net ką sakyti, nes kaip ten sako - mes planuojam, o Dievas juokiasi. Bet jei atsirastų tam gera priežastis - kodėl gi ne.
- O šventėms?
Deja, šventes švęsime vieni ir keliauti niekur neplanuojame.
- Dabartiniai Jūsų namai - svajonių namai?
Manau kad ne, bet dabar esu laiminga, ten kur esu. Džiaugiuosiu ką turiu, o visa kita ateis pas mane jei man tai bus lemta.
- Palinkėjimas skaitytojams
Skaitytojams palinkėčau į viską žiūrėti paprasčiau, nes problemos ir stresas mus aplanko, kai mes patys tam leidžiame. Viskas bus gerai.