Leonardas da Vinčis pagal Užupio dramos teatrą

Šis savaitgalis mums buvo netradicinis: kėlėmės kaip į mokyklą ir lėkėme  prie Angelo Užupyje (Vilnius) į spektaklį „Leonardas da Vinčis“. Ten neradome nei scenos, nei kėdžių. Keista? Dar galvojome, kad kažką supainiojome ir nuėjome apsidairyti prie Užupio menų inkubatoriaus.

Čia vyko pasiruošimo darbai ir išsiaiškinome, kad reikia tikrai eiti prie Angelo. Nuėjome. Netrukus nusileido kitos Planetos gyventojai,

tik vėliau sužinosime, kad jų apranga, tai - Leonardo da Vinči išradimas.Ateiviai turėjo žemėlapį,

bet nemokėjo juo naudotis,tad vaikai turėjo jiems pagelbėti.

Valio! Radome reikiamą objektą,

vadinasi tinkamai einame.Nors atstumas buvo nedidelis, bet teko jį praeiti netradiciškai: ir atbulomis, ir kryžiuojant kojas, ir pritūpus, ir t.t. , anot dukrelės, gerai, kad nereikėjo šliaužti.

Štai mes vietoje. Jūs manote, kad vaikai čia sėdės ir žiūrės? Oi, nieko panašaus. Jie buvo įtraukti į vaidinimą:  per lapo skylutę žiūrėjo, virvę traukė,

dėliojo dėlionę,

stebėjo atradimų instalizacijas ir  ... ginčinosi į kurį iš jų žiūri Mona Liza ir t.t.Va jums ir pats Leonardas su savo atradimu - naro kostiumu.

O vėliau keliavo į salę klausyti skaitomų pasakų, kurias sukūrė Leonardas da Vinčis.

Manote čia sėdėjo? Oi, ne! Dukrelei labiausiai patiko tas epizodas, kuomet pasakų reikėjo klausyti atsigulus.Tad laikas buvo puikiai praleistas: tiek visko pamatyta ir sužinota. Nuo šio spektaklio atradau Užupio dramos teatrą, kurio buvau nei girdėjusi, nei mačiusi.