Lankėmės kelionių parodoje

Sakoma, kad teatras prasideda nuo rūbinės, tad paroda prasideda šiais laikais nuo mašinų stovėjimo aikštelės. Jei aikštelė mokama, tai norisi ir minimalių paslaugų. Užsienyje, jei aikštelė pilna, net nėra galimybės įvažiuoti. Čia gali įvažiuoti, bet išvažiuoti jau ne. Bet viskas nuo pradžių. Atvykome į aikštelę, užrašas, kad mokama mūsų neišgąsdino. Įvažiavome. Vietos neradome ir nutarėme nieko nepešę išvažiuoti. Atstovėjome ilgiausią eilę prie išvažiavimo, kai priėjo eilė išvažiuoti - neišleidžia. Tablo juodas. Aptarnaujantis darbuotoja sako, kad nieko pedėti negali, reikia skambinti. Po ilgų bandymų pavyksta prisiskambinti. Pirmas klausimas ar susimokėjome. Štai čia tai supykau. Koks gali būti susimokėjimas? Juk paslaugos jokios negavome. Kai pasidomėjau kas iš mūsų turi susimokėti, buvome staigiai išleisti (per tą laiką išvažiuojančių eilė tik didėjo, nes per mus niekas nepravažiavo. Kitų lankytojų irgi laukė panašus likimas.

Mašiną pasistatėme tolėliau, atėjome pėščiomis (nebėda, mėgstame vaikščioti), bet problemos tuo nesibaigė. Tik atėjus prie piestiesiems skirtą įėjimą, randame tokį užrašą.

Mes sveikatos problemų neturime, bet parodą norės aplankyti ir senjorai, o jiems kiekvienas žingsnis yra brangus, ar negalima išgabinti rodyklių prie takelio pradžios, kad šis įėjimas uždarytas?

Kulniuojame prie centrinio įėjimo.

Purvas, duobutės...kaip tik "pritaikytas" lankytojams (jei būtų tinkamai informuota, netektų naudotis tokiu takeliu).

Bet nesvarbu, viską įveikėme, bet bent mes taip manėme. Prie įėjimo mums pasako, kad kvietimai panaudoti. Paprašau nuskenuoti ir mobiliuke esančius - atsakymas tas pats.

Susiskambinu, man atneša kitus. Nepykstame, juk visko pasitaiko.Bet, kai per dieną tiek nesusipratimų vienoje toje pačioje parodoje, nėra malonu. Vis pasitardavome ar dar vis norime parodos.

Bet gerai, kad nepasidavėme trugdžiams.

Buvo kur akis paganyti ir daug ko sužinoti, užuosti, paragauti ir nusipirkti kultūrinio paveldo gaminių.

Susipažinome su Japonų ambasados stendu. Jame buvo pristatyta šalis plačiu aspektu. Labai glaudžiai, bet efektingai. 

Manyčiau, kad Tenerifė savęs netaskleidė. Jei būčiau Tenerifės nepamilusi anksčiau, šis stendas ir jo kainos, nes labai brangu,  manęs tikrai nesužavėtų.

Labiausiai, kaip visada savo šalį moka pristatyti turkai. Dievinu jų rinkodaros specialistus. Jų stenduose tiek vaikas, tiek suaugęs yra laukiamas, net su dovanomis, ant kurių kontaktai, jei šiandien nenorime, tai rytoj galėsime susisiekti.

Buvo labai daug viktorinų, edukacinės programos įvairaus amžiaus vaikams,

bet šį kartą mes keliavome be dukrelės, tai ir akys krypo kita linkme.

Kaimynai gan įdomiai ir skaniai (įvairiomis prasmėmis) save pateikė.

 

Labiausiai mus sužavėjo Lietuvos regionų prisistatymai.

Puikiai pradėjo dirbti reklamos specialistai, nors turkų jie dar neaplenkė, bet artimiausiu metu, jei taip dirbs, tikrai aplenks.

Užkliuvo akis už lazdų muziejaus reklamos ir pačių lazdelių. Jos ne tik skirtos pagal paskirtų, bet dar ir grojančios.

 

Labai mielas seneliukas, kuris apie jas išsamiai, kantriai pasakojo.

Dievinu tokius senjorus.

Levandų toks buvo nuostabus stendas, kad net privertė nusipirkti levandų eterinio aliejaus (nesigailiu).

Jei būtų buvusi dukrelė, net nedvejoju, kad būtų panorusi dalyvauti muilo gamybos edukacijoje.

Žinau, kad kažkada būtinai apsilankysime druskų edukaciniame užsiėmime.

Jei molio edukacinė pamokėlė mums su tėčiu patiko, tai vaikų net nereikia klausti.

 

Dar arbatėlė labai patiko, sako labai ramina.

Sūriai buvo nerealaus skonio, gaila, kad jų nepardavinėjo.

Bet pardavinėjo girą, dešras, duoną. 

Parvežėm dukrelei lauktuvių.

Iš Vilniaus stendo parsivežėme daug ekskursijų lankstinukų. Tad artimiausiu metu ketiname aplankyti dar neaplankytus mikrorajonus.

Ir sakome, kad porada NUOSTABI bei tariame iki pasimatymo kitais metais.