Labas, išsiilgtas Mamyčių klube!

Kaip seniai besisveikinome! Kad ir nespėdavau parašyti, kaip mums sekasi, mintys nepaleisdavo šaunios MK šeimos, ir štai – beatostogaudama nusprendžiau brūkštelėti... :-)

Mūsų mažajam Antanukui – jau treji! Kaip greit šis mažas ramus pūstažandis burbulas išaugo į vietoje nenustygstantį darželinuką...

Pastarieji metai pralėkė kaip reaktyvinis lėktuvas... Antanas įsisuko į margaspalvę darželio karuselę: naujos „mamos“ (t. y. darželio auklėtojos :-) ), nauji draugai, nauji gebėjimai ir naujos patirtys... Labai džiaugiuosi, kad didelių bėdų dėl pratinimosi prie darželio nepatyrėme: Antanui iškart patiko tai, kad pateko į vaikų būrį. O kaipgi kitaip: žaidimas su vaikais ir ilgalaikis buvimas lauke tebeliko didžiausias Antano pomėgis.

Tiesa, pradėjus lankyti darželį, nuolatine drauge tapo didžioji Sloga: užpuola stipriai ir netikėtai, praeina, po poros savaičių ir vėl pasirodo... Tikiuosi, per vasarą mažojo imunitetas sustiprėjo, ir ateinančiais mokslo metais Sloga jau bus retesnė viešnia.

Darželio grupė nėra tokia didelė – apie 15 vaikų. Auklėtojos dvi, besikeičiančios, tačiau su abiem Antanas be didelių vargų susidraugavo. Auklėtojos labai kūrybingos: ne kartą Antanukas nustebino paties pagamintais darbeliais. Vertinu tai, kad auklėtojos leidžia vaikams kuo daugiau veikti patiems: kad ir ne visai dailiai, bet matyti pačių vaikų iškirptos figūrėlės, nupiešti piešiniai. Retsykiais gauname užduotį ir namuose pagaminti kokį darbelį.

Pamenu, kai pradėjome lankyti darželį, mane neramino trys dalykai: puoduko reikalai, rutinos stoka ir Antanuko kalbėjimas. Su puoduku draugaujame jau gerą pusmetį, o naktimis pavyksta išsiversti be sauskelnių. Ištobulėjo ir Antano kalba: šiuo metu jis jau kalba sakiniais, galima sakyti, pasako kone viską, ką nori pasakyti, tik vis dar ne visada aiškiai. Stengiuosi padėti, kartoju netaisyklingai ištartus žodžius – reikia tikėtis, greitu laiku viskas išsispręs. Na, o dėl rutinos... Kaip anksčiau, taip ir dabar vakarais sunku užmigti, o rytais keltis... :-) Tiesa, gal dėl ilgo naktinėjimo šiek tiek kaltas pietų miegas darželyje, kuris trunka net 3 valandas... Namuose Antanas taip ilgai pietų miego neišmiega (kartais ir visai dieną nemiega), o darželį miega kuo puikiausiai, tik turbūt per ilgai...

Ką mes veikėme per vasarą? Šiek tiek atostogavome, šiek tiek pramogavome, šiek tiek sode darbavomės, uogų ir daržovių prisiskanavome, o dabar jau ruošiamės grįžti atgal į darželį. Pradėsime lankyti jau kitą – paaugusiųjų ir pažengusiųjų – grupę. Keisis ir grupės auklėtojos, bet su jomis jau teko susidurti vasaros pradžioje, tad, tikėkimės, viskas eisis tikrai sklandžiai.

Iki! :-)