Iš tikrųjų norėjau rašyti visai kita tema. Bet vakarykštis vakaras pats padiktavo šios dienos temą.
Išlidusi iš dušo viena ausim nugirdau vyro žodžius: „Benai, ateik, sudarysim tavo vasaros namų darbų sąrašą.“ Hm, galvoju, matyt vėl sporto reikalai.
Jau ne vienus metus vasarą ir ne tik Benas turi namuose papildomai sportuoti, daryti tempimo pratimus: virvutę, špagatą ir pan. Aną vasarą ir apskritai ištisus metus nuo pat pirmos (o gal antros, jau nepamenu) klasės spręsdavo olimpiadinius matematikos uždavinius, kuriuos jam tėtis parinkdavo.
Nereikia pamiršti ir užklasiniam skaitymui rekomenduojamų perskaityti knygų sąrašo. Būsimam šeštokui reikia perskaityti 2 tūkstančius puslapių.
Dar nuo pernykštės vasaros man yra įstrigę Beno žodžiai: „Kodėl visi vaikai atostogauja, o man atostogų nėra?“
Šiemet jis taip pat normalių atostogų dar neturėjo. Pasibaigus mokslo metams, Benas dvi savaitės praleido krepšinio stovykloje. O paskui iškart išvyko į karatė stovyklą prie ežero.
Po dviejų savaičių jo laukia kita stovykla, kur laikysis aukštesnį karatė diržą.
Pasvarsčius ir nesigilinus atrodo, na kas ten ta stovykla. Juk pramogos, žaidimai. Baisiai ten kelios treniruotės (net ir naktimis kartais vyksta) per dieną...
Aišku reikėtų apibrėžti ir sąvoką, kas tai yra atostogos. Bent man tai visiškas atsipalaidavimas nuo bet kokių rūpesčių: mokslų, darbų, pamirštant visokius uždavinius, diktantus, sportą, darbus ir kitokius dalykus. Knygų skaitymas įeina į atostogų sąvoką (bent man).
Grįžtant prie vakar vakaro... Prie Beno vasaros namų darbų sudarymo prisijungiau ir aš. Juk tai ir mano vaikas. Buvo smalsu viena ausim pasiklausyt, kokius namų darbus tėtis vaikui paskirs. Bandžiau kišti ir savo trigrašį (oj, atsiprašau, nuomonę), bet manęs niekas neklausė.
Štai galutinis rezultatas. Abu su Benu gavom į savo pašto dėžutes tėčio sudarytą vasaros namų darbų planą (iki rugsėjo).
(Copy paste)
1. Matematika
2. Lietuviu k.
3. Sportas
------------------------------
1. Dalykui - reikia padaryti:
2 uždaviniai per dieną (10 uždavinių per savaitę) iš kadetų grupės (lengviausi). Užsibrėži 20 min. padaryti pats. Paskui pažiūri atsakymą. Jei kas nors neaišku - pasižymi ir paklausi manęs savaitgalį. Pradedi nuo 1999 metų (ar kurie ten yra seniausi).
2. Dalykui - vienas diktantas per savaitę, plius 50 psl. užklasinio per dieną.
3. Pagal planą - plius lankstumas.
*Paaiškinimas: sportas pagal planą - tai reiškia kiekvieną dieną, tik skiriasi pratimai.
Aišku, plano pabaigoje surašyta, kokie prizai jo laukia. Tik jų čia neminėsiu, ne tame esmė.
Kalbant apie Beną, man jo pagailo. Gal kaip mamai vaiko. Net su vyrų susiginčijom, ar reikia vaikui tiek namų darbų. Benas buvo akivaizdžiai nusiminęs, tik savo nuomonės garsiai neišsakė.
Būtent šioj vaikų auginimo srity mūsų su vyru nuomonės nesutampa. Jis teigia, kad jeigu mokysis nuolat, tai ateity egzaminus laikys lengviau, ir apskritai jam bus paprasčiau. O mane kirminas graužia, kad vaikas neturės normalios vaikystės, bus nuolat įsitempęs, kad dar nepadarė to ar ano. Nes tėtis kas vakarą paskambinęs nepamiršta manęs ir vaiko paklausti, ar jau padarė visas užduotis.
Ką jūs manot apie vaikų vasaros namų darbus? Iš vienos pusės pažvelgus suvokiu, kad Benui tai yra naudinga. Mūsų tikslas yra Vilniaus Licėjus. Norisi ir pergalių sporto srity. Bet mano širdis sako ką kitą. Ar neperspausim mes to savo vaiko? Ar nepadarysim jam meškos paslaugos? Ar neatmušim jam bet kokio noro mokytis, sportuot ir pan. Juk ir per mokslo metus jam mokslų, sportų ir būrelių tikrai pakanka.
Ir kaip rasti tą aukso viduriuką?
K.
Sakyčiau šaunuolis jūsų tėtis 👍
Tas planas nėra toks baisus, tik gal nuskambėjo baisokai ir griežtai. Tikrai 2 uždavinukai, ir vienas diktantas - nėra daug. 50 psl, gal kiek daugokai, bet jei knyga įdomi tai ir 100 perskaitai be vargo.
Sporto pratimai, tai kaip rytinė mankšta, juk tikriausiai pripratęs prie jų tai jam čia nieko naujo.
Aš už tai, kad reikia dirbti bent minimaliai, neįdėjus pastangų nebus rezultatų. O jūs dar ir didelių planų turit, tai kodėl gi ne. Manau puikiai matot vaiko galimybes, ir pagal jas ir reikalavimus teikiat.
Sėkmės.
Airidui irgi lygiai tas pats, matematikos uždavinukai ir diktantai laukia nuo liepos mėnesio.
Kiek žmonių, tiek ir nuomonių. 😀
Dėl užduočių, jei nenori gali ir nedaryt, paskatinimo jokio negaus. Tad jis puikiai tą supranta. Visada gali rinktis,niekas su bizūnų už nugaros nestovi.
Paklausiau, kodėl neina į kiemą,atsakė,kad draugų nėra. Tai pasiūliau padaryt matematikos uždavinius. Užtruko vos 5 min, sakė per lengva. Tada pasiūliau dar ir knygą paskaityt.
Sunkiausia jam buvo prieš kokius dvejus metus. Savo nuomonę jis man išsakydavo, tėčiui nedrįsdavo. Tai aš turėjau būti tarpininkė tarp abiejų vyrų. Irgi nelengva užduotis,sakyčiau.
Dabar jis pagavęs ritmą, tai gal todėl nieko ir nepasako. Bet vakar nusiminimas veide buvo akivaizdus. Gal tikėjosi, kad šią vasarą užduočių daryti nereikės.
Tai vat ir galvoju, kur tas aukso viduriukas
Manau, blogai, kad pats vaikas savo nuomonės neišsako , gerai jis jaučiasi, ar blogai, gavęs tokius "namų darbus" . Reikia ir jo klausyti. Jeigu jis jaučiasi blogai, "išspaustas", tai kažin , kokia nauda bus iš tokio "rėžimo". Dėl sporto - jeigu iš tikrųjų jūs susėdę sutarėte, kad jis pasiryžęs eiti į rimtą sportą - tai reikia , žinoma, griebti jau nuo ankstyvų dienų. Svarbiausia, kad jis jaustųsi patenkintas. Gal reikėtų daugiau "laisvų dienų " paskirti, ne tik dvi.
Visgi nesupratau ar vaikas grieštai privalo atlikti visas užduotis ir gaus paskatimą,ar jeigu tinginukas vistik neapleis gali neatlikti ir negaus paskatinimo?Nes jeigu jis gali pasirinkti tai nemanau jog prievarta tai daro o pats renkasi kaip jam geriau ir naudingiau.Čia aš apie užduotėles o ne sportą.Nes sportuoti norint gerų rezultatų tikrai reikia be didesnių pertaukų😀
nežinau, ar vaikas pasijus bent atostogavęs... kiek perspausta, bet tai jau jūsų - tėvelių - reikalas. Kita vertus, tai - pamatas sėkmingam tolimesniam mokymuisi 😀
na neee, ne karininkas 😃 jis kompiuteristas 😃
o mokslai sekasi tikrai labai gerai, būtų pirmūnas jei ne lietuvių kalba 8.. todėl ir rašom diktantus
vyras vis mane traukia per dantį, kad esu lituanistė, o vaikas diktantų nemoka rašyt, o va matematiką tai gerai sprendžia, nes jis gerai išaiškina 😃
O kad tėčio kažkiek bijo, tai teisybė. Bet jis nuo pat gimimo jo bijo, priešingai nei kiti du mažiukai, kuriem sakyk nesakęs, jie neklausys nei tėčio, nei mamos. Na gal dar Kasparas atkreips dėmesį. Bet Fausta tai...
O dar kalbant apie mokslus. Vyras aiškina, kad aukštesnėse klasėse jau nebus tiek laiko papildomai mokytis, nes ir mokslai sunkesni bus, ir pamokų tikrai daugiau.
Net ir būreliams tiek laiko nebeužteks.
Na prievartos žinoma, kad nėra. Vyras jam aiškina, kad ateity jis dar padėkos. Ir vis nepamiršta pridurt, kad jeigu jam kas nors būtų tokius planus sudaręs, ir dar už juos prizus duotų, tai jis mielai būtų viską daręs.
Aš iš dalies jam pritariu. Kai pagalvoji, kas ten yra iš 24 val. matematikai skirti 20 minučių. Knygas taip ar taip reikia skaityti, juk per savaitę tiek puslapių neperskaitys. Nors va bėga laikas, o knygos dar nei vienos nėr atsivertęs. Bet apie tai kitame bloge.
Lankstumą irgi reiktų kasdien daryti, nes raumenynas auga, ir lankstumas silpnėja.
Bet nebūčiau aš mama, tai leidžiu vaikui pasimuliuot, griežtai nežiūriu ar viską padarė ir pan.
Pvz šiandien tai jis durnių iki dabar volioja. Matyt, kaupiasi vakarui 😀
Man kažkaip irgi per prievartą nelabai smagiai skamba tie mokslai ar sportai... Bet čia nuo vaiko priklauso, gal jam patinka? Ta prasme, čia bendras sutarimas? Aš pamenu irgi per atsotogas skaitydavau knygas, važiuodavau į sporto stovyklas - na ten kas buvęs žino, kad keliama anksti ne mažiau dviejų treniruoičų per dieną, bet smagumėlis vis tiek, nes tą sportą myli. O kasdien manau spaudimo nereikia, nebent siekiat labai didelių aukštumų, tada tikrai žinau, kad reikia sportuoti kasdien, nes kitaip sportas bus tik pramogai. O matematikos uždavinukus aš spręsdavau savo malonumui... 😃 Tad visko reikia su saiku ir dar priklauso pačio vaiko. Manęs nieks nespaudė, dariau viską pati, nes norėjau. O vasaras prisimenu su džiaugsmu, nes galėdavau pailsėti nuo visko, palakstyti kieme, nuvažiuoti prie jūros...
Aš iš dalies palaikau Jūsų vyrą, nes paprastai per vasarą daug kas pasimiršta, todėl protingas laikas kasdien skiriamas mokymuisi, manau, kad tikrai bus naudingas. Kryptingas darbas tikrai duos naudos tiek stojant į norimą mokyklą, tiek laikant egzaminus. Tačiau labai svarbu, kad vaikas turėtų pakankamai laiko ir pailsėti, kartais nieko neveikti ar veikti tik tai, kas jam patinka. Svarbiausia, kad mokytųsi savo noru, o ne todėl, kad tėčio bijo. Galbūt mamos pareiga ir būtų jam padėti susidėlioti savo atostogas, kad spėtų viską, kad suvoktų, jog tėtis apie jį galvoja ir tikrai linki tik gero, kad jis pats šiek tiek padirbėdamas vėliau galės džiaugtis geresniais rezultatais. Sėkmės Benui! 😀
P.s. Mano Vanesa irgi kartais galėtų nieko neveikti, tik su sese vaidinti, šokti, žaisti, tačiau matau, kad nieko tikslingo neveikdama pamiršta ką jau buvo išmokusi, todėl kartais paraginu prisėsti prie knygelių ir bent po du lapus užduotėlių padaryti, o galėtų ir daugiau, bet perdaug nespaudžiu, tegul dar mėgaujasi vaikyste. 😀
Šįkart sakyčiau vyras perlenkė lazdą, man Beno asmeniškai gaila ☹ niekas nesako, kad nuo ryto iki vakaro bambą vartytų, bet čia jau per daugggg, o kada jam pasidžiaugti vaikyste/ nerūpestingu šeliojimu su draugais ir ttt, nežinau nežinau, nesupyk, bet tavo vyrui kvankt 😃
Wow, rimtai jūsų vyras. Gal jis karininkas? 😀 Nes labai griežta tvarka. Iš kitos pusės - o kaip Benui sekasi mokykloje? Kažkaip spėju, jog puikiai. Tiesos juk yra, kad pripratus stengtis, viskas eisis lengviau.
Neseniai su drauge kalbėjome tema, jog tiek mane, tiek ją tėvai "paleido" - netikrindavo pažymių knygučių, nevaikščiodavo į susirinkimus, neliepdavo mokytis. Žinoma, mes pačios mokėmės, rezultatai nėra prasti, bet... O jeigu būtų mus spaudę? O jeigu būtų bent šiek tiek "paspardę" sėdimąją? Gal dabar atradinėčiau vaistus nuo vėžio? Ar būčiau apsigynusi profesorės laipsnį? Juk būtų užtekę įdėti vos šiek tiek daugiau ir rezultatai spėju būtų buvę stulbinantys, nes jeigu visai be pastangų rezultatai buvo geri? Taip kad - stoju aš į jūsų vyro pusę. Žinoma, lazdos perlenkti irgi nereikia, kad paskui vaikui atgrąsu būtų...