Knygų apžvalgėlė

Be to, kad kartais rašau blogus mamyčių klube, dalyvauju MK konkursuose ir skaitau kitų mamų įrašus, dar rašau savo nedidelį blogą. Blogas irgi vadinasi Mamatest-mamoskambarėlis. Kodėl dvigubas pavadinimas? Ilga istorija, bet čia ne apie tai.
Bloge viena iš skilčių yra grotažymė "mama skaito", ten dalinuosi perskaitytų knygų aprašymais, o gal net labiau emocijomis, kurias sukelia viena ar kita knyga.
Manau, gal kam bus įdomu kelių leidyklos Mažoji raidė knygų apžvalga. Juk artėja Kalėdos. Patikėkit, laikas prabėgs greitai. Apžvelgsiu tris knygeles.

Raimondo J. Nabaus "Musė Luiza"... Ką pasakyti apie tokią knygą... Gilu...

"Puikybės purtomas kvailys -
Kaip neužkurtas židinys!
Jis nesušildys, nepaguos,
Tik nepatenkintas putos..."
"Sąžinė,...-dalykas dažnas. Bet tik pas tuos, kas turi nuovokos ir taip įžūliai nesikiša į kitų gyvenimus."
"Ką ten sakei apie meilę, neišmanėli? Ak, taip... Mylėti nėra normalu. Tai labai trumparegiška."
"...tik vienišiai gali tuščiai švaistyti laiką."
"...gyvenime dažnai tenka patirti ne tik gražias akimirkas. Tiesą sakant, jų būta kur kas mažiau. Bet netgi viena laimės minutė, nors ir maža kaip šaukštelis, gali užstoti juodžiausią debesį."

Pradėjau nuo man labiausiai įstrigusių citatų..nes man atrodo, pasakok nepasakojęs, bet knygos atmosferos neperteiksi. Šis alegorinis pasakojimas apie musę Luizą palietė iki pat gelmių, užkabino tiek daug svarbių, jautrių, skausmingų temų: mirtis, vienatvė, draugystė, meilė, tuštybė, puikybė...ir dar daug visko...
Ir sakytum, skauda, liūdna, ne vaikams.. bet dar neteko rankose laikyti knygos su tiek daug šilumos ir jaukumo, ją skaitant širdis rami, nes tame liūdesio ir vienatvės debesyje stipriau už saulę šviečia mažas vilties žiburėlis.
Kokiai amžiaus grupei knygelė? Nuo gimimo iki begalybės... Nes tai apie mūsų vidų, apie mus. Suaugę sau įžvelgs kažką daugiau, giliau, prasmingiau nei vaikai, bet patikėkit, net vaikai supras... Pajaus.. tiek kiek gali suprasti. Skaičiau ją savo kūdikiui, intonacijomis, taip, kaip moku.. klausėsi, šypsojosi;  kai tekstas nukrypdavo liūdesio takais, tempė lūpą ir norėjo verkti. Man irgi norėjosi.
Skaičiau vyresnėliui. Jis nekvaršino sau galvos gyvenimo prasmės paieškomis. Jam svarbiausias faktas buvo musė. Ir daug iš to kilusių klausimų. Kodėl musė mėgo arbatą? Kodėl ją maišė? Ir dar daug visokių kodėl. Taip kad pasakos skaitymas užtruko ilgokai.
Tai labai šviesi knyga. Ją galima skaityti tūkstančius kartų ir vis atrasti naujų prasmių, spalvų, ir galvoje kils daug naujų minčių, gal nepatogių, o gal labai svajingų, bet tai tikrai knyga pamąstymams. O vaikams - tiesiog graži istorija apie musę Luizą, kuri labai mėgo ilgai maišyti arbatą...

Jei "Musė Luiza" pakankamai rimta knyga, nors ir vaikiška, tai to paties autoriaus "Pamenukas ir dramblys" visiškai kitokia. Ji gvildena mėgstamiausią vaikų temą - balas.
Na kaip čia jaustis, kai vieną dieną išeini su botais į lauką ir nori pasitaškyti balose, o jų kažkodėl nėra! Nors vakar lijo... Ir prie ko čia dramblys? Mes skaitėm, ir dar skaitom, ir iš naujo skaitysim. Mano trimetis jau savaip išmoko tekstą ir pats ją "skaito". Labai lengvai skaitosi, paveiksliukai labai mieli, dramblys nuostabus... Na ir aišku, balos!
Kita vertus, gal geriau neskaityt prieš miegą, nes gali pasireikšti šalutinis poveikis - begalinis noras pašokinėti per balas :)
Rekomenduoju balų ir dramblių mėgėjams!

"Svajonė. Dream" - tai knygelė svajotojams ir jų tėveliams. Joje pasakojama apie svajonės gimimą ir berniuką, kuris ją augina...bet gal daugiau ir neišduosiu. Pasakysiu tik, kad knygelė yra dvikalbė (lietuvių/anglų), tad puikiai tiks besimokantiems anglų kalbos vaikams, o Julijos Pilipčatinos ryškios, spalvingos iliustracijos puikiai papildo Olego Čakluno pasakojimą. Ir dar- knygelė yra įtraukta į UNESCO bibliotekos sąrašą.

P.S. Knygelės pabaigoje vaikų laukia smagios užduotėlės. Pagal savo trimetį sprendžiu, kad mums per anksti. Gal labiau tiktų nuo 4-5 metukų ir vyresniems. Bet vaikas vaikui nelygu.
Tikiuosi, mano rekomendacijos bus naudingos. :)