Šios išsirikiavusios knygos atkeliavusios iš ''Mamyčių klubo", be abejo ne vienu metu. Ilgainiui lentyna pasipildė knygomis, kurios džiugino akis, o skaitant praturtino vidų.
Paskutinė iš šių skaityta knyga „Praamžiai ir kiti laikai“. Tai Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk skaitytojų pripažinta geriausia metų knyga ne tik Lenkijoje, bet ir plačiai žinoma visoje Europoje. Manau jog rašytoja ir Lietuvoje turi gausų jos kūrybos sekėjų būrį. Mano pažintis su šia autore prasidėjo nuo šios knygos.
„Praamžiai ir kiti laikai“ – tai romanas apie destruktyvią laiko galią. Jis pasakoja apie išgalvotą Praamžių kaimą, kurio nerasime jokiame žemėlapyje, ir jo mįslingus gyventojus. 84 romano skyreliai – tai „laikai“, primenantys kaleidoskopą, kuriame realizmas susipina su magija.
Knygą lengva skaityti, nes autorės ištobulintas pasakojimo menas labai įtraukia paprasta, skaidria kalba. Praamžių kaimo gyventojai taip pat labai įvairiaspalviai, nuo dvarponių, malūnininko, pikto žmogaus, senutės besikalbančios su mėnuliu, slankiojančios benamės Varpenės ir t.t. Kiekvienam veikėjui skirtas skyrius, aprašomas jo laikas. Kadangi aprašytas kaimo gyvenimas, tai visi veikėjai yra susieti jei ne kaiminyste, įvairiais kitais reikalais, bet ir tuo pačiu buvimu tame pačiame kaime, tame laike.
Knygoje taip pat gausu gamtos motyvų. O gamta romane yra tokia dvasinga, energina, įtraukianti, nors dažnai ir pavargusi. Net ir tas pats kasdienis Mėnulis turi balsą - svarų, tvirtą, sąžiningą prieš save ir kitus.
„Kiek pamenu, visuomet norėjau parašyti tokią knygą kaip ši. Sukurti ir aprašyti pasaulį. Tai – istorija pasaulio, kuris, kaip ir visa, kas gyva, gimsta, vystosi ir miršta. Iš jos supratau, kad kiekviena istorija yra tik laiko įrankis ir kad iš esmės laikui ji visai nereikalinga“, – Olga Tokarczuk.
Knyga labai patiko.Tikrai žinau jog pasieškosiu skaitymui ir kitų autorės knygų. O kad lentynoje neliktų neperskaitytų knygų, metas čiupti ''Alchemija stulbinama iracionalių idėjų galia".
?