Sveikos. Kaip jūsų diena prasidėjo? Juk taip saulė skaisčiai tvieskia...nors ankstus rytas buvo ganėtinai šaltas. Pakalbėkime šiandien apie vaikystę...
Mano dukrai šią vasarą sukaks šešeri. Ji jau dabar labai savarankiška, bet ko neaprengsi, bet ko nepasakysi. Smagu, kad vaikai taip auga ir vis tampa išmintngesni :) Tačiau kartais "save pagaunu", kad per dažnai kišuosi į jos pasaulį, kažką pareguliuoju pagal savo nuotaiką, o juk vaikai pasaulį mato visai kitomis akimis.
Ar mes leidžiame savo vaikams pilnavertiškai išgyventi vaikystę? Kartą Saulė pasakė man: "Tu esi pati geriausia draugė" (turbūt kažką jai labai gero padariau" :) Sakau: aš pirmiausia esu tavo mama. O ji sako: Ne, tu esi draugė :)
Mes su dukryte tikrai esame geros draugės, kalbuosi, tariuosi su ja visai reikalais (beveik :) kaip su suaugusia. Bet kur ta riba, gal nesąmoningai leidžiu jai suaugti, gal turėčiau labiau leisti jai pabūti maža mergaite, kuri durniuoja ir krečia išdaigas....
Tiesiog susimąsčiau, kada baigiasi vaikystė...
mes mokomes vardus, todel, kai jis klausia apie senelius, prideda varda, o mus vadina vardais, kai girdi, kad patys kvieciame vardu, arba, kada nereaguojame i jo kvietima, tada pasaukia vardu, nors taip nepratinu, kad visus vadintu vardu
man irgi keista, jei vardu vadina..nors Benas vyro mamą vadina vardu, ne močiute 😀 apskritai jis tokio žodžio "močiutė" savo žodyne neturi...pats sugalvojo ,iš kažkur ištraukė kitą žodį..jis vietoj žodžio "močiutė" sako "nianyte" 😀
man apskritai kai kreipiamasi į tėvus JŪS, kažkas yra baisaus
ir tau geros dienos 🌷
aha,man sitas kreipimasis i tevus JUS skamba kazkaip nejaukiai...
kiti sako JUS tevam 🤔
viskas lekiu geros dienos jums 🌷
man ir keistai kai vadin vardu bun net ir mama 😃
mano sunelis dar mazas, jam esu mama, nors pats daznai sako, mama, tu mano draugas. zinoma, jis nelabai supranta, ka sako, bet gal jo akimis atrodau kaip drauge. kai prisimenu vaikyste, suprantu, kaip greitai ji prabego, atrodo, visai nesenai mama viskuo rupinuosi, dabar paciai tenka sitie klausimai. man, mano tevai yra ir draugai, nuo mazu dienu taip buvo, ir man tai patinka. mes daug bendraujame, kasdien skambinames telefonais, musu seimai to reikia
👋
musu vienu draugu vaikas savo tete vadina vardu...man keista tai 😀
😃
del savarankiskumo,tikrai nelendu ten kur nereikia..darosi viska patys,viena akim matau,kur reikia pataisau,padedu,neauginu siltanmio salygomis,nes iseit reikes,o pasaulyje tikrai nevisad bus mamyte ir pasaulis nera siltnamis..
😃
Žinoma, vaikystė skirta vaiko laisvei, polėkiams, entuziazmui, tačiau jei vaikas su tėvais sutaria kaip su draugais, vistiek yra riba, jei tokie santykiai - manau šaunu, su vaiku reik kalbėtis, aišku neperkrauti, tai kas jam nepriklasuo, bet taip parodoma, kad vaiku pasitikima, kad jis taip pat turi žodį, ir kai vaikai - tėvai draugai, jaučiama pagarba ir pasitikiėjimas, aš už 😀
laba ryta. jo sunku ta riba padaryt
labutis.ir mes su sunum esame draugai.ir dziaugiames ir liudim kartu.kartu atrandam ir prarandam.pagavau save,kad daznai sakau mes...net pastaba darbe is protingu zmoniu gavau.tada labai susimasciau,gal per daug susitapatinus esu.mes mokomes,mes ta ir ana...buvo patarimas,kad tureciau leisti tiesiog augti.buti salia,padeti,patarti..bet negalima sakyti mes mokomes..jis mokosi,as padedu.ilgai analizavau apie ta riba.kaip reikia neperzengti tos ribos,kad augtu savarankiskas.
Apie vaikus...Dabar madoje-tevus vadinti draugais 😀Tai gerai,bet ir turi buti riba kur tevai o kur tevai-draugai.Manau vaikyste turi testis kuo ilgiau..ir nereikia vaiku perkrauti nereikalingomis diskusijomis ir naujomis technologijomis....Kuo toliau tuo dazniau visus tris apsikalbinu-gi galejome ir nesusitikti 😀
Labas rytas, kol nebuvo gimęs mažiukas, su Benu aptardavom visus reikalus, jis dalyvaudavo visuose šeimos įvykiuose, viską žinodavo,kas vyksta gero ar blogo..kartais save pagaudavau, kad reikėtų kai ko gal nepasakot..
kai gimė mažiukas,atsirado kitų rūpesčių 😀 bet vis tiek Benas pirmasis po vyro viską sužino pirmas..kaip mes jam aiškinam, kol tėčio nėra namie, jis yra vyriausias vyras šeimoj 😉
pamenu vieną įvykį, kai jam buvo trys metukai, aš maudžiausi duše..atėjo Benas ir sako: "Duok, išmuilinsiu nugarytę. Atsisuk mano drauge miela" 😃