Sveikos. Kaip jūsų diena prasidėjo? Juk taip saulė skaisčiai tvieskia...nors ankstus rytas buvo ganėtinai šaltas. Pakalbėkime šiandien apie vaikystę...
Mano dukrai šią vasarą sukaks šešeri. Ji jau dabar labai savarankiška, bet ko neaprengsi, bet ko nepasakysi. Smagu, kad vaikai taip auga ir vis tampa išmintngesni :) Tačiau kartais "save pagaunu", kad per dažnai kišuosi į jos pasaulį, kažką pareguliuoju pagal savo nuotaiką, o juk vaikai pasaulį mato visai kitomis akimis.
Ar mes leidžiame savo vaikams pilnavertiškai išgyventi vaikystę? Kartą Saulė pasakė man: "Tu esi pati geriausia draugė" (turbūt kažką jai labai gero padariau" :) Sakau: aš pirmiausia esu tavo mama. O ji sako: Ne, tu esi draugė :)
Mes su dukryte tikrai esame geros draugės, kalbuosi, tariuosi su ja visai reikalais (beveik :) kaip su suaugusia. Bet kur ta riba, gal nesąmoningai leidžiu jai suaugti, gal turėčiau labiau leisti jai pabūti maža mergaite, kuri durniuoja ir krečia išdaigas....
Tiesiog susimąsčiau, kada baigiasi vaikystė...
pas mus lyja ir dundulis bilda
pritariu Rimai, ne juokai...
labai fainas oras dbar ir as mielai y lakuty eiciau pasisedet
Kartu su dičkiais, bet pradinė kaip ir atskirai. Turi savo erdvę.
Blemba kaip bijau...
na cia mums mamoms taip atrodo, o mokykloj persilauzia 😀
Aš jau įšokau į naktinukus 😃 Uch, laisvė gervėm 😃
Manau bėk ieškot 😃 Nes ne Kalvarijoj gal mišių klauso 😃
O dar manoji gerumo įsikūnijimas. Rami, meili, stropi, kruopšti...
Kartais pagalvoju, kad jai reikėtų už save pastovėti - kažin...
Ašarėlės iškart, į kamputį užsisklendžia...
sveikos pleputes, as tai sedziu ir laukiu mociutes grystancios kai isejo 18 val y baznycia tai dar negryzo 😃
negazdinu, tiesiog buna visko 😀 jei yra jautresne, rysys su mama stipresnis, tai ir skambins 😀 O mokykla kokia- tik pradine, ar kartu su dickiais?
Laba naktis, o gal geriau Labas vakaras, mes iš laukelio paržingsniavome, o žiūriu MK nemiega 😀
Negąsdink... 😥
Aš gal išprotėsiu kai ją vieną mokykloj paliksiu. Vis mintys: "o jeigu"... Ar nesiseks, ar nuskriaus ar...
na me sveziojam, nes gyvenam toli nuo mokyklos. Telefona ir davem. Pradzij sena, antroj klasej jei neturi lieciamu ekranu, tai ne lygis 😃 O siaip manau, jog reikia. Atsimenu primus kelis menesius skambindavo per kiekviena pertrauka, juk sunku vaikui adaptuotis. As ja apramindavau, isklausydavau, paguosdavau. Ir mokytoja buvo uz tai, kad vaikai turetu, jog galetu pranest tevams, jei pasilieka ilgeliau o pamoku. Tik yra grizta taisykle- pamoku metu garsas isjungtas ir telefonas kuprineje.
Pėstute pėdins (5 - 8min kelio). Pradžioje (na pusmetį) palydėsime, o vėliau pagal situaciją.
O telefon1 (sen1 vyro) turi jau dabar. Tik naudoja būdama viena kieme. Kontrolei. Paskambinam, pasakom, kad namo eitų ar šiaip ko reikia.
O dėl mokyklos net nežinau. Kada keliaus jau viena, tikrai nešis. Kitaip aš išprotėsiu jeigu nesulauksiu. Bent taip dabar manau.
O kaip patartum?
Tik... 😃
o mokykla netoli namu, ar teks vezioti? kaip planuoji su telefonu daryt? duosit dukrai ar ne?.
Nedaug. Tik penkeriais metais damutė save pasendina. 😃
Jap. 😃
Uch... Mano mergaitė jau didelė. Turėtų būti kaip ir smagu, bet tuo pačiu ir baisu, neramu... Tikras sumaištynas...
Čia jaunėlei jau "aštoni"? 😃