Šįryt svarstydama kam gi iš praėjusios savaitės savo aktualijų norėčiau skirti išskirtinį savo dėmesį, pasirinkau keliones. Skaitydama kaimynės paskolintą A. Kurienės „Kaip užauginti žmogų. Mintys iš vaikų psichologo smėlio dėžės“, atradau tokią įdomią sąsają su keliavimu: „Prieš skrydį lėktuvu keleiviai supažindinami su saugos instrukcija. Pirmiausia jie turi užsidėti deguonies kaukę sau, o tik paskui vaikui. Tai ir yra pagrindinis motinystės ir tėvystės principas.“ Apskritai mūsų viso gyvenimo kelionei, gimus vaikams, organizuoti ir vykdyti prireikia ne vieno principo, metodo, taisyklės, patarimo, patirties...
Užvertusi A. Kurienės knygą aną savaitę atsiverčiau ir savo mėgiamo žurnalo „Keliauk“ (vyriausioji redaktorė D. Smagurauskaitė) pavasario numerį. Jame su didžiuliu susidomėjimu perskaičiau N. Rekašiūtės, fotomenininkės ir socialinių iniciatyvų kūrėjos, solo keliavimo po Iraną patyrimus ir labai teigiamai priėmiau keliautojos kelionėse gimusią tiesą – keliauti reikia atsakingai, su pagarba ir meile žiūrėti į kitų šalių kultūrą.
Nemažiau mane sudominusi žurnalo istorija – žurnalistės, mamos ir keliautojos A. Bukartaitės, kelionių prisiminimai. Moteris įsitikinusi, jog keliauti negali, jei esi abejingas ir nejautrus, nes tada visur, kur benukeliautum, rasi tik save. A. Bukartaitės kelionė į Rio de Žaneiro 2016 m. paraolimpiadą ją šokiravo dėl patirtų įspūdžių Rio sportininkų miestelyje, bet kartu toji kelionė leido sužinoti, kad moteris nieko nebijo, nes jau žino – nėra ribos gyvenimui, jei tos ribos nebrėži galvoje.
Mano aprašomo žurnalo numerį redaktorė išskirtinai dedikuoja moterims, todėl žurnale, jei sugalvotumėte paskaityti, rasite ir daugiau pažinčių su keliaujančiomis moterimis. Labai tikiuosi, kad žurnalo kūrėjai ateityje skirs žurnalo numerį pasakojimams apie visokį keliavimą su vaikais.
Štai mudviejų su vyru tikslas neišsigąsti keliavimo gimus dukrai kol kas pildosi. Nors esame keliautojai labiau iš ekonominės klasės, tai ieškoti keliavimo tiesų netrukdo. Prieš grįžtant man į darbą po vaiko priežiūros atostogų šių metų gegužės pradžioje suplanavome nuskristi į Korfu (Kerkyros) salą, o mūsų didysis trisdešimtiesdienų praėjusio rudens pabėgimas trise iš Lietuvos į Kanarų salas, Gran Kanariją ir Tenerifę, buvo visapusiškai sėkmingas.
Nepajutome beveik jokių, keliavimo su vaiku nepatogumų. Na, gerai, gal išskyrus tai, kad kurį laiką vaikas priešinosi sėdėjimui vežime ir kėdutėje valgant viešbučio restorane, bet su šiuo nepatogumu turbūt būtume susidūrę ir niekur neišvykę iš Lietuvos paprasčiausiai dėl tokio amžiaus (1,5 m.) vaiko begalinio noro judėti. Grįžus po kelionės kaip aklimatizacijos pasekmė pasireiškė vidurių užkietėjimas. Ir, be abejo, nors mums, tėvams, atrodo, kad keliavimas su vaiku buvo patogus, aš suprantu, kad mano vaikas patyrė savivokos krizę, nes jam atostogų metu besikeičianti aplinka reiškė ir kitokias gyvenimo sąlygas, ir daug naujų dar nepatirtų įspūdžių. Paprastai keliaujant su mažamečiais vaikais patariama kelionės kryptimi pasirinkti tą pačią atostogų vietą keletą metų iš eilės. Tokiu būdu vaikas greičiau aklimatizuojasi.
Pirmoji mūsų kelionė kartu su vaiku neleidžia mūsų apimti dvejonėms, kad dėl keliavimo su mažaisiais gali nukentėti pažintinės kelionės turinys. Kelionėje galėjome poilsio laiką derinti su noru pažinti salas, labiausiai jų gamtą, todėl mums keliavimo laikas kartu su vaiku prilygo ankstesniems pažintiniams keliavimams tik dviese su vyru dar nesant mūsų šeimoje vaiko. Beje, aš manau, kad geresnio laiko, žinoma, jei vyras turi galimybę pasiimti mėnesio trukmės atostogas, negali ir būti už tą motinystės (vaiko priežiūros) atostogų laiką.
Labai mėgstu įsijausdama į naujos kelionės planus, iš naujo peržvelgti prieš tai buvusios kelionės nuotraukas. Todėl šio įrašo pabaigoje pasidalinsiu fotoreportažu iš Kanarų salų. Beje, keliaudama kelionės metu niekada nesidalinu kelionės kadrais tiesiogiai iš keliavimo vietos savo socialiniame tinkle. Man labai patinka grįžus po kelionės tas nuotraukas atrinkti, sutvarkyti, jų pagalba sukurti nuoseklią kelionėje gimusių tiesų vaizdinę interpretaciją ir ja pasidalinti su kitais.
Tiesa, savo kraštą pažinti taip pat labai įdomu, todėl mėgdama bėgti šiemet ketinu dalyvauti bėgimuose, organizuojamuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kuriuose dar nesu pati buvusi. Šį savaitgalį bėgau Juodšiliuose. Tas jausmas bėgti, kai miške virš tavo galvos kone medžių viršūnių aukštyje leidžiasi lėktuvai, o bėgimo trasai prasilenkiant su traukinio bėgiais, kuriais atrieda traukinys ir traukinio mašinistas signalizuoja kurtinantį, su kvėpavimu bėgant ir bėgimo žingsniais susiliejusį garsą, yra labai nepaprasta.
Keliaukite. Ieškokite naujų tiesų kelionėse. Kelionių tikslui galime pasirinkti prasmingus įspūdžius, ne tik tuos, kuriuos sukelia vandens telkinys karštą vasaros dieną.
F o t o r e p o r t a ž a s
Gran Kanarija
Palmitos parkas. Delfinų pasirodymą ir kaip jiems už tai ploti mažoji keliautoja įsiminė ilgam.
Maspalomos kopos. Išbandymas suaugusiųjų pėdoms ir mažoms vaikų pėdutėms.
Sostinė Las Palmas. Ilgas papludimio ruožas puikiai pritaikytas laikui su vaikais.
Pico de las Nieves - aukščiausia salos vieta. Liūdniausia, kad iš šio turistus traukiančio taško atsiveria vaizdas į nuo gaisro nukentėjusius pušynus.
Ši nuotrauka yra sulaukusi komentaro, kur mes taip aukštai tą mažutę užsikėlėm, turėjom pavargt. O čia sustojimas besileidžiant nuo Pico de las Nieves.
Dar vienas iš vaizdingų sustojimų. Tik niekaip nepamenu pavadinimo.
Botanikos sode kaktusų apsuptyje
Iš Anden Verde balkono.
Barranco de Guayadeque. Čia jauniausia keliauninkė ir vištų išsigando, ir pirmykščius "flinstones" namelius apžiūrėjo, ir katiną paglostyt norėjo. Apačioje vaizdas į tarpeklį, kurio važiuojant pasiekėme fotografavimosi vietą.
Pertraukėlė nuo keliavimo.
Kitame savo įraše pasidalinsiu tęsiniu - nuotraukomis iš Tenerifės. Šįkart tik pagrindinėje nuotraukoje fragmentas iš vaizdų pakeliui į Mascą Tenerifėje.
Puikios akimirkos!👍😀
Gražu😉
👍👍👍