Šiaulių rajone, Kurtuvėnų regioniniame parke yra didžiausi Lietuvoje šaltiniai- Svilės šaltiniai. Ramus, atokus kampelis miško paunksnėje. Vanduo šaltas, tyras, gaivus ir skaidrus. Ir mūsų šeimos labai mėgstamas! Gal tokį mėgstamą jį padaro kelionė prie tų šaltinių: reikia pasiimti tuščių butelių, užkandžių, vaikai patys semia ir neša vandenį, o po to dūksta šalia esančioje pievoje. Tik dabar ten nuvažiuojame gerokai rečiau, nes kelionė tolima, ekipažas pilnas ir su įvairiais poreikiais.
Tai didžiausias šaltinis Lietuvoje pagal plotą (1.8 ją), o pagal ištrykštančio vandens kiekį trečias.
Pavadinimas kilęs nuo žodžio svilti, degti, mat sakoma, kad netoli šaltinio buvęs kaimas, kuris sudegė. Iš šių šaltinių susidaro Svilės upeliukas, kuris įteka į Dubysą.
Pagal seną pasakojimą, toje vietoje, kur dabar šaltiniai, seniau buvęs dvaras, kurio ponas buvęs labai bjaurus. Vieną kartą jį sena moteris prakeikusi ir jis su visu savo dvaru nugrimzdo po žeme. Tačiau dar iki šiol jis nori išlįsti iš po žemių, todėl vanduo ir burbuliuoja.
Graži vieta, didelė pavėsinė ir automobilių stovėjimo aikštelė. Šalia takas pasivaikščioti. O važiuojant iki tos vietos, gausu nuorodų- tai įdomesnis akmuo, tai koks medis...
Keičiasi viskas. Anksčiau ir pavėsinės nebuvo, ir aikštelės mašinoms. Pats šaltinis dabar labiau apaugęs, jau nebesimato kylančio vandens srovelių. Tik žmonių visada yra 😀 ir vandens visiems užtenka 😀
Kaip man patinka tokios vietovės, pasaka. Gamta, ramybė, atrodi ir širdis dainuoja...
O taip, prieš 15 metų ir mes į Svilę važiuodavom vandens. Vėliau - tiesiog pasivaikščioti. Ten žiemą- vasarą būdavo gražu!?. Seniai nebuvau, įdomu kaip ten dabar...