Karantinas mane užklupo netikėtai, bet turbūt taip nutiko daugeliui. Priešingai nei kitiems, man neliko nė kruopelytės laisvo laiko, o gyvenimas pasidarė neįtikėtinai intensyvus. Daugelis mamų mane turbūt supras. Jokio laiko hobiams ar galimybės parašyti į mamų klubą, kaip kad buvau žadėjusi. Visa tai gerokai išmušė iš vėžių, tačiau gana greitai pavyko su tuo susidoroti. Praėjusiais metais išgyvenau daug baisesnių įvykių nei karntinas, tad su šių metų negandamis gana greitai susitvarkiau.
Siekdama bent kiek nusiraminti ir atsipalaiduoti, puoliau gaminti. Tad ir mano namuose ėmė garuoti karantino patiekalai. Daugelį jų gaminau Rugilę pasirišusi ant nugaros vaikjuostėje, prašydama vaikų pažaisti su sesute arba jai miegant. Kai ką net ir naktimis.
Karantino metu išsigryninau savąjį duonos receptą, atgaivinau duonos raugą. Prikepiau bandelių, duonelių, sausainiukų, tortų, pyragų.
Su vaikais bandėme išlaikyti darželio dienotvarkę. Tai padėjo bent šiek tiek suvaldyti namuose tvyrantį trijų vaikų chaosą. Kasdien mokomės - darome užduotėles, žiūrime auklėtojų atsiųstus video, einme pasivaikščioti į lauką. Tačiau net ir darželio dienotvarkė gelbėja tik iš dalies. Darželyje auklėtojoms nereikia pačioms gaminti valgyti, pačioms plauti ir vlyti darželio, skalbti vaikų drabužių ir jų maudyti. O štai man tenka padaryti viską ir net be jokios ugdytojo padėjėjos. Todėl ir sukuosi lyg pelė rate.
Sau leidžiu karts nuo karto prisijungti prie online meditacijų. Tai padeda palaikyti gerą psichologinę būseną, tačiau palūžimo momentų ir ašarų vis tiek būta.
