Kalėdinė nuotaika "is coming to town"

Man priešventinis laikotarpis namuose prasideda nuo gruodžio 1 dienos. O viskas prasidėjo su pirmu Advento kalendoriumi, kurį gaminau Jonui. Kai jam buvo 3 su puse pagalvojau, kad pats laikas pradėti Kalėdų laukti smagiai. Dabar yra 3 gruodis, kurio neįsivaizduoju be Advento Kalendoriaus.

Pirmaisiais metais pabandymui negaminom nieko įmantraus ir apsiėjom su kalendoriuje paslėptais skanėstais.

Antraisiais metais į kalendorių įdėjau keletą užduočių, kurios puikiai pasiteisino.

O šiemet paruošiau „pilną programą“, su užduotimis kiekvienai dienai ir aišku skanumynais, bei keliomis dovanėlėmis. 

Aiškiai suprantu, kad tos užduotys bus ir mums iššūkis, nes kiekvieną vakarą privalėsim kažką veikti ir skatinti Joną jas atlikti. O darbo nemažai :) klausiat, o kam to reikia? Ir taip to laiko neperdaugiausiai, nuovargis ir visa kita, tačiau tame matau prasmę, nes Kalėdos juk ne tik apie skanumynus ir dovanas, o ir apie ritualus, darbus, buvimą kartu, galvojimą apie šventes, namų rengimą ir puošimą šventėms. Juk tai ir kuria tą Kalėdinę nuotaiką.

Štai todėl man pirmosios Kalėdų nuotaikos aplanko gruodžio 1 dieną, kai pradedame skaičiuoti dienas iki Kalėdų su Advento Kalendoriumi, tikrai ne tada, kai prekybos centre išgirstu Kalėdinę dainas ar pamatau masines reklamos kampanijas pirkti dovanas. Ačiū Jonui, kad vėl mane grąžino į fantazijų pasaulį apie Kalėdų senelį, Nykštukus, kad įkvėpė netingėti ir pasistengti, nes už Kalėdinės nuotaikos kūrimą juk atsakingi patys mes. Niekas jos nesukurs. Na gal tik snaigės šiek tiek ir mandarinų kvapas, bet net ir tam kad pamatytum snaiges, turi išeiti pasivaikščioti, o mandarinų įsigyti :)

Taigi šiemet kelis vakarus skyriau advento kalendoriaus paruošimui ir motyvacijos buvo ir laiko iš kažkur atsirado, nesvarbu, kad miego sąskaita ir laukiau starto taip pat nekantriai, kaip to laukia vaikai. Aplankė ir mintys ar Jonas bus susidomėjęs ar įsitrauks į šį „žaidimą“, taip pat labai žavėjo mintis, kad mėnesį tikėtina neturėsim problemų su kėlimusi ryte, nes pernai jis šokdavo iš lovos per sekundę, kai paprastai rytais jis kelias 20 min su pasiniurkymais, paniurzgėjimais.

Prie Advento Kalendoriaus kaip ir pernai pridėjau laišką Jonui nuo Nykštukų, kuriame jam buvo adresuota linkėjimai, paskatinimas, įvertinimas, pagyrimas, papasakota apie Kalėdų laukimą ir kodėl tas kalendorius svarbus.

Taigi šią naktį kalendorius atsidūrė savo vietoje ir laukė šiandienos ryto. Suskambus žadintuvui, nubėgau pas Joną ir pasakiau, kad ant durų kabo kažkas ir dar parašytą Jonui. Pirmi jo žodžiai buvo „taigi Nykštukai čia atnešė“. Galvoju, ojojoj, nieko nebus..tačiau prasibudinus ir suvokus, kad „tai vyksta“, šoko iš lovos ir bėgo žiūrėti. Nekantraudamas pradėjo aiškinti, kad čia kalendorius, kaip pernai ir jį atnešė nykštukai. Paprašė perskaityti laišką ir buvo giliai sužavėtas, bei nekantravo pasiimti pirmąjį paketėlį. 

Žavėjausi tokiu nuoširdžiu užsidegimu ir noru greičiau perskaityti užduotį. 

Pirmoji užduotis buvo „Pasakyk ką nors mielo 5 asmenims“. Jonas iškarto puolė man sakyti tikrai gražius palinkėjimus, vėliau nulėkė pas tėtį sakyti to paties. 

Visą rytą ruošėmės diskutuodami kaip Nykštukai atgabeno tą kalendorių. Juk nei jis girdėjo nieko, nei matė ir kalendorius didelis ir sunkokas. O aš tik klausiau ir leidau Jono fantazijai piešti paveikslus taip, kaip jis nori. Visgi apsistojome ties versija, kad Nykštukai visgi buvo 2 ir įlipo per kaminą ir per židinį pateko į namus ir pakabino jį :)

Gražaus švenčių laukimo visiems ;)