Pamiršusiems primename, o nežinantiems pranešame, kad nuo šiol kelis pirmadienius iš eilės pas mus, Mamyčių klubo portale, vyksta tiesioginės (online) konsultacijos - nuo 11 iki 13 valandos įvairiomis temomis konsultuoja mums psichologė Vika Aniulienė.
Tema:
Kaip neprarasti kantrybės su vaikais!
Kaip viskas vyksta?
-Prieš konsultaciją-diskusiją pirmadienio ryte mes planuojame publikuoti psichologės straipsnį šia tema. O tuomet nuo 11 valandos iki pat 13 val. psichoogės galėsite tiesiogiai klausti jus dominančius klausimus.
-Klausimus galėsite rašyti komentaruose po šiuo straipsniu. Galite pradėti jau dabar! Juos visus psichologė matys ir pradės atsakinėti pirmadienį, birželio 9 d., 11 val.
Jei norite asmeninės psichologės konsultacijos:
vika.aniuliene@gmail.com
865449445
Dėmesio!
Vienai įdomiausio klausimo autorei ar tiesiog aktyviausiai mamai, tiksliau - jos mažyliui padovanosime ypatingas sauskelnes-kelnaites
Huggies® Pull ups - idealus pagalbininkas draugaujant su puoduku!
Merginos, aš išlekiu papietauti, grįšiu ir pratęsim temą po 40 min 😀
Egle, su visais, yptingai su suaugusiais ši technika yra nepamainoma 😀))
Žmogus įvaldė manipuliavimo meną iš esmės 😀 o Jūs iš esmės apleidot visą situaciją 😀
Pirmiausiai tai visi tokio pobūdžio išsidirbinėjimai yra demesio reikalavimas ir savo išskirtinumo rodymas. Situaciją perimti į savo rankas bandykit, ne tada kai skubate, einate ir nėra pasirinkimo, bet tada kai yra kitas pasirinkimas: daryti ar nedaryti tai kas suplanuota. Duokit visko, ko nori vaikas t.y parodykit koks jis yra išskirtinis ir suteikit dėmesio, dieną prieš tai jokių diskusijų apie aprangą, nusileiskit iki visiško absurdo jei reikia, kartu daug... turiu omenyje tikrai DAUG laiko praleiskite tik su juo, užsiimdami veikla : pieškit, statykit smelio pilis, skaitykit pasakas (kompiuteris ir TV ne veikla 😀 ) Pastoviai ir nuolatos tą dieną sakykit koks jis ypatingas, kaip jį mylite ir t.y.
Vakare paklauskite, ar patiko veikla ir paplanokite ką veiksit kitą dieną. Atsikėlus ryte paruoškite drabužėlius, tuos kuriais norite jį aprengti. Ir vos tik pabudus vaikui, prisiminkit praėjusią dieną, kaip puikiai praleidot laiką, išbučiuokit išmyluokit, risiminkit ką esate suplanavę nuveikti šiandien. Tada duokite jam paruoštus drabužėlius ir pasakykit kad eisit kartu vykdyt suplanuotos veiklos iškart kai tik vaikas apsirengs.
Na, ir žiūrim kas bus. Gali būti kad nebus nieko: apsirengs ir uo nustebins visus. Gali būti kad bus daug rėkimo ir ožiukų. Jūs turite išlikti rami, maloni ir švelni tiek laiko, kiek prireiks. Jei nenusileisit jūsų šeimos gyvenimas pradėskeistis 😀
Super 😀 Ačiū už patarimus. Privertė nusišypsoti 😀 😀 išties, bendraujant su vaiku reikia šiek tiek sumanumo ir mažų gudrybių 😀
Pirmiausiai dėl pirmos dalies: priešgyniavimas.
Tiek bendraujant su vaikais tiek su visais kitais paeda tokia strategija: priimu nuomonę, tada lyg ir sutinku, o tada per diskusiją išsiaiškinam viską iš esmės.
Pvz.: "Ar gerai supratau, kadtau atrodo, kad Coca-cola gerti yra sveika? Na, žinai, aš taip pat girdėjau tokių kalbų... galbūt tu ir teisi... o kodėl tau taip atrodo?... aš visai nesenai mačiau reklamą, kurioje yra parodyta kiek daug joje cukraus... ar tu matei? cukrus nėra blogai, aišku, bet kai jo yra tiek daug tai nemanau kad tai labai gerai organizmui, kaip tau atrodo...? aha girdėjau kad yra ji ir be cukraus, bet ko ten gali būti pridėta tada...? ai, o nori galim pasižiūrėti youtube.com filmukų apie coca-cola? "
jei visa diskusija vyksta ramiai, pastebėsit kaip lengva prieti vienos nuomonės, dažniausiai, tos, kurios norite Jūs 😀
Svabu nesignčyt, nepykt ir priimt kito nuomonę, kad ir kokia ji absurdiška bebųtų. Priimti tai nereiškia sutikti, tiesiog kitas žmogus turi teisę galvoti kitaip.
Dėl sprendimų: vaikai sprendimus turi priimt tik tada, kai nėra pašalinių dirgiklių (TV, Kompo) pasiūlykit drauge išgert arbatos, ar tiesiog atsisėst dviese ir pakalbėt. neužduokit klausimo iškarto ir neverskit greitai apsispręsti.
"Aš ruošiuos į parodą ir man reikia tavo pagalbos (atitraukiat dėmesį, paprašot nueit nu kompiuterio ar išjungt TV, taip pat jau suteikėt informaciją, kad ruošiatės į parodą), kaip manai: kurie auskarai man derėtų labiau (stiprinat ryšį drauge, parodot, kad pasitikit jos pasirinkimu ir patarimu), o kaip manai, kuo rengsies tu? (suteikiat atsakomybės ir savarnkiškumo apsispręsti) ar vyksi su manim (kadangi TV ir kompas jau pamirštas sprendimas bus objektyvesnis) ? "
P.S VAIKAI IR MOTERYS TURI TEISĘ KEIST NUOMONĘ, TIEK KARTŲ, KIEK NORI 😀
Klausimas: Kaip elgtis, kai apima pyktis, kaip vyrui paaiškint, kad nerėktu, kaip patart elgtis su sūnum ir kaip pačiai iškęsti neapšaukus vaiko? Juo labiau, kad tokiose situacijose jaučiu, kad ir man pačiai tai kelia stresą ir vaikui jis pasidaro dar piktesnis, dar daugiau priešgyniauja. Tokios "kovos" namie jau kone kasdienybė, kuri vargina visus.
Atsakymas: pirmiausiai tai kovos visada yra blogai ir tai situacija tik pablogina, o tai turbūt Jūs žinote.
Antra: Visada, visada, tieks su vaikais, tiek su sutuoktiniu: kuo aštriau, blogiau žmogus elgiasi, tuo labiau priešingų jausmų jam reikia. Pvz.: jei vaikas elgiasi blogai, Jam reikia dėmesio, tuo labiau, kad Jūsų atveju pats vaikas prašo to dėmesio.
Trečia: žmogus rėkia, šaukia ar verkia tik tada kai jaučiasi bejėgis ir neiko negali ar nenori padaryt. Kokia situacija pas Jus šeimoje? Ar ištiesų situacija yra beviltiška, ar tik joje nesusivokiat?
Ir galiausiai: aš nežinau konkrečios Jūsų situacijos šeimoje, bet man pasirodė, kad Jūsų šeimoje atsirado naujas žmogutis, t.y mažas naujas šeimos narys. Jūs greičiausiai pavargusi ir išmušta iš vėžių nes situacija keičiasi iš esmės: atsirado naujas šeimos narys visi dar tik matuojasi pasikeitusias pozicijas šeimoje. Jūsų vyresnėlis taip pat. Tik jis nieko nelaukia,o bando naujas ribas dabar. Jums vsa situacija yra nauja ir kartais nusileist, užsimerkt yra kur kas lengviau nei ginčytis. Prasideda manipuliacija ir Jūs jaučiate jog situacijos nebekontroliuojate. Tada atsiranda nepasitikėjimas savimi kaip mama. Esate tarp ugnių: PIrmo ir antro vaiko, vyro ir sūnaus. Viskas, ko norite tai ramybė ir nežinote ką daryt ir kaip daryt, taip kaip yra netenkina jūsų, o keisti kažką ryžto nėra...
Jei bent kiek pataikiau, žinokite, jog su ta būsena susiduria daugeis mamų auginačių ne vieną vaiką, ir viskas susitvarko tik tada kai prasideda pikyčiai šeimoje, kuriuos beveik visada, jei ne visada inicijuoja moteris... 😀
Jei esate Kaune Galiu pasiūlyt susitikimą ir nemokamą konsultaciją, jei ne tiesiog galim susirašyti el. paštais ar skype 😀
Vika
865449445
vika.aniuliene@gmail.com
kaip elgtis prie žmonių su besivoliojančiu ant žemės ožiuku, kai šalia yra dar kitas vaikutis? ir tarkim tiesiog jo išnešti negaliu, palikti irgi ne, nes pabėgs... o tai pavojinga...
Ir dar viena konkreti situacija, kaip reikėtų joje elgtis:
Buvome Vilniuje, važiuojant namo, keturmetis užsimanė į tuoletą. pamačiau Ozą, užsukome. į vežimą įsikėliau kelių mėnesių leliuką. Jis vežime rėkė, po tuoleto, šalia pamačiau vaikų vystymo kambarį, nutariau pamaitinti mažylį. Užėjome visi, pamaitinau, ir išeinant, dičkis nusprendė padūkti, pabėkti. Atrodėme taip: bėga vaikas, o aš su rėkiančiu vaiku lopšyje vejuosi po pirmą kartą matomą parduotuvė. Pykstu, ir kartu bijau kad nepamesčiau jo. Randu jį pasikavojusi už vitrinos. kaip elgtis?
Pabandžiau tvardydamasi pasakyti kad viskas nepirksiu ledųž žadėjom nusipirkt po tuoleto. Kad labai pykstuž ir bijau kad galėjom pasiklysti, apsidairyk kokia didelė parduotuvė.
Jis toliau leidžiasi bėgti, ir nugriūna ant žemės tiesiai kavinėje vidury koridoriaus. Tai yra aplink žmonės. Kaip elgtis? Mažylis klykia lopšyje...
Po kiek laiko dar vaikas prisimena situaciją? Ar po kelių valandų kai jau jis užmiršęs žaidžia ir aš nusiraminus pati ir nuraminus mažylį grįžau namo galiu vėl pradėt pykti?
Klausimas: Kita problemėlė. Imasi šantažo"jei tu man neduosi to ar ano, nepadsrysi to ar ano, tai sėdėsiu ten, eisiu ir darysiu taip ir anaip" Kaip išlikt ramiai ir nutraukt šantažà?
Atsakymas: Šantažas yra manipuliacija Jumis, ir jei jai pasiduosite tai tai tęsis ir tikrai nesiliaus savaime. Vienintė išeitis tai nepasiduoti šantažui. Išlikti ramiai ir tiesig nevykdyti įsakinėjimų. Ramiai pasakyt, kad aš su tavimnesiderėsiu, aš pasakiau ne ir tu to negausi. Gali daryt ką nori, bet negausi.
Labai būtų gerai žinoti konkrečią situacija, kaip tokiu atveju vaikas elgiasi.
Klausimas: Kaip vaikui išaiškint, kad privalo valgyt kas paruošta?
Atsakymas: nevalgo, reiškias nenori. Nenusileiskit. Blogiausiu atveju derėkitės: gausi desertą, bet tik po to kai pavalgysi.
Klausimas:
Dabar situacija neką geresnė, nes atsiradus broliui vėl manipuliuos, kad nespėju jam padėt. Kaip vaikui išaiškint, kad tai jo pareiga susitvarkyti, persirengt, susiklot lovytę?
Atsakymas: kiek Jūsų vaikui laiko, ar skiriate jam dėmesio? t.y ar pabūnat tik dviese?
Klausimas: Kita kantrybę bandanti situacija - nerenka žaislų, ryte atsikęlęs nenori persirengt pižamos, kloti lovos, pareiškia, kad darysiu tada, kai baigsis vaikam, o filmukai rytais eina ilgai.
Atsakymas: žaislų tvarkytis ryte nereikia, žaislus reikia tvarkytis ir sudėti į savas vietas vakare. Žaislų sutvarkymas reiškia, kad bus baigta veikla su žaislais, o koks vaikas to nori ryte?
Mano siūlomas sprendimo būdas: vakare pasakykit savo vaikui, kad Jums skambino Žaislų Karalius ir skundėsi, jog Jūsų vaikas neprižiūri žaislų ir jie nori pabėgti. Dėl to pasiūlykite vaikui susitvarkyti žaislus vakare, kad jie galėtų pailsėti ir nepabėgtų. Nedarykite to primygtinai, tiesiog, jei žaislai lieka nesutvarkyti, surinkite juos ir atiduokite arba paslėpkite. Ryte jei vaikas pastebės, kad dino žaislai, jam paaiškinkit, jog žaislai matyt tiesiog pabėgo. Žaislus pradėkite grąžinti po vieną, kai atsiras pas vaiką įprotis vakare susitvarkyti savo žaislus.
Jei ryte, vaikas nepastebės, jog žaislų neliko, jam tiesiog jų nereikia.
Žaislai yra atskira labai plati tema. Mūsų vaikai jų turi tiesiog perdaug. Ir kas čia tokio? O gi labai daug. jei vaikas nuo mažens turi daugybę žaislų, jis yra mokomas greitai keisti veiklas jau nuo mažumės. T.y truputį pažaidžiau su mašina, po to mečiau ėmiausi lego, po poros minučių piešimo... Tai nėra gerai nes toks užaugęs žmogus taip pat labai greitai mėtysis per veiklas, jam bus labai sunku pradėt ir pabaigt užduotis. Dėl to labai prašauir patariu mamytėms: nereikia jūsų vaikams tiek žaislų, kiek jie turi. Užtenka 3-5 žaislų. Su kiekvienu žaislu vaikas turi pažaisti nuo pradžių iki galo. T.y jei puolė prie lego jis turi kažką pastatyt ir sukonstruot, vėliau padėt į vietą ir tik tada pradėt kitą veiklą.
Sveiki, aš paskaičius kitų mamų klausimus supratau, kad visi vaikai vienodi 😀 nuo to net nusišypsojau.heh, tomis įtampos minutėmis atrodo, kad tik mano vienos toks ir man čia vienai nesekas susitart su vaiku. Gera iš tiesų žinot, kad ir kitiems iškyla problemų tariantis su savo vaiku.
Bet vis tiek, esu ties riba beprarandant kantrybę galutinai, ir jau svarstau apie tarimosi metimą, o griežtesnių bausmių taikymą. Mūsų bėda - drabužiai. Suprantu kad vaikas gali turėti nuomonę, bet jis turi du mėgstamus drabužius, kurie deja turi būti skalbiami... vadinasi visos dienos prasideda karu... viskas jam spaudžia, duria, nepatogu. žinau, kad tai išsidirbinėjimas, nes visi trusikėliai yra vienodi, bet visi kiti iškyrus vienus jam nepatogūs. Jis pradeda vaidinti lyg rraukulius, gulinėtis, rėkauti plėšti tuos drabužius. Kojinės netinka nei vienos, nes visos turi siūles ties pirštukais, jam tai nepatogu... kelnytės, bliuskYtės niekas nepatogu, net jei jos yra vienodos, kelnytės nepatogu, visos vienodos. O jei paimu skirtingo modelio tai jau net nekalbu.... pilna spinta drabužėlių, o jis vaikšto murzinas, nes kariauti kartais neturiu nuotaikos... tokius spektaklius pirmą kartą pamatę žmonės puola gint vaiką, gal jam duria koks pašinukas, gal dar kas... nusileidžia, džiovina bliuskytę, kad tik nebūtų karo išplautą... aš jau išbandžiau ir pasirinkimo galimybę, ir rinktis iš dviejų, ir niekur neisi kol neapsirengsi, ir filmukų nežiūrėsi kol neapsirengsi... nepadeda. Jo paties gimtadienis, turim vykti į šventę, o pas mus karas iki paraudonavimo, nes jam nepatogios kojinės ir jis niekur neis... taigi kartais situacijų kad niekur neisime negalime, nes kiti žmonės laukia mūsų gimtadienyje. Aš nenusileidžiu, aspirėkaujame abudu, išvykstame vis tiek visi susipykę, tada susitaikom. Pasikalbame, jis pripažįsta kad bereikalo rėkavo...nes užsimiršus jis žaidžia su tais drabužiais kaip niekur nieko. Kitą kartą primenu, kaip jis elgėsi, o buvo patogu. Bet netinka jokie argumentai... kiekvienas rytas, arba kiekvienas persirengimas tampa iššūkiu. Nešioja vienus batukus, atėjus žiemai, basas lakstė po sniegą, nes jam žieminiai buvo nepatpgūs. Galiausiai atėjo pavasaris negaliu jo ištraukti iš tų žieminių, dabar vasarą apsidžiaugė kad nereik kojinių tų jam nepatogių, bet ką daryt šaltą vasaros vakarą? Ir vėl pykstamės. Netinka nei žaidimo forma, nei visiems vienodomis apsirengti, pvz kaip tėčiui, na žodžiu sunku nupasakot kaip čia viskas pas mus vyksta...jis aišku nesako kad nepatogu tyliai, būna voliojimaisi ant žemių, ale traukuliai, rėkimas, isterijos, rėkia pvz mane kojinės muša, aaaa, nepatogu, spaudžia, kelnės kyla, maikytės rankos spaudžia.... ☹ mano kantrybė žiauriai žiauriai senka, pradedu grasinti... gelbėkit 😀 4 metai berniukui. Šiti bajeriai su apranga tęsiasi apie metus.
Klausimas: Sūnus ikimokyklinukas. Pradėjo atsikalbinėti, tarkim daro ką nors negerai aš jam pasakau, kad tokio elgesio pasekmės gali būti negeros ar jis to nori, o jis dažnai atrėžia, kad taip. Tarkim valgo neplautom rankom, pasakai pasekmes, o jis atsako kaip minėkau. Kaip tokiu atveju reaguoti? Griežtai pasakyti ar kitokiu būdu tą atsikalbinėjimą "išvyti"?
Man kilo klausimas: pasakai pasekmes, o jis neklauso. Kas seka toliau? Ar įvykdote pažadą ir ar sūnus sulaukia tų pasekmių? labai svarbu tęsėti duotą žodį, nes jei kartą ar du vaikas nesulaukia pasekmių, jam tampa aiški ta visa sistema.
PVZ. jei yra namuose taisyklė- plauti rankas prieš atsisėdant prie stalo, ir visi šeimos nariai tai daro, bet Tomas atsisako, jis negali sėdėti prie stalo ir pietaut su šeima. Ką daryt tokiu atveju? Tegul Tomas pabūna atskirai, toje vietoje, kuri yra skirta susimąstyti apie savo elgesį. Pvz neklaužadų laiptelis, ar ožiukų kampelis. Ta vieta turėtų būti izoliuota nuo pramoginės veiklos: neturi matytis TV ar šalia būti žaislų. Toje vietoje vaikas tiesiog turi pabūti ir apmąstyti savo elgesį. Apie šį metodą daug kalbėta, daug rodyta per TV, jei reikia galiu papasakot plačiau.
Žodžiu, jei Tomas nesiplauna rankų eina pabūti atskirai nuo šeimos į neklaužadų kampelį. Sunkiausi pirmi kartai, neslabai svarbu neprarast savitvardos ir išlikt visiems ramiai, bet tai tikrai veiksmingas būdas susikalbėt su vaiku 😀
Labas rytas!!! Puolu atsakinėti į užduotus klausimus.
Sveiki. Na mano dukra jau aštuonmetė, bet, pasirodo, kuo didesni vaikai, tuo kantrybės neretai reikia daugiau 😀 JI visuomet suranda argumentų priešgyniauti ir paprioeštarauti tam, ką pasakau. Kur aš sakau juoda, ji sako balta 😀 Pripažįstau, būnu ir aš neteisi, tačiau kai tikrai žinau, kad taip ir taip turi būti, ji sako ne - taip ir taip 😀 Ar čia vaiko tokia saviraiška? Arba tokia situacija - pvz. ruošiuosi į susitikimą su draugais, klausiu, ar nori kartu, ji sako - ne, geriau pabūdius namie, pažiūrėsiu filmuką ar pažais su draugėmis, kai jau beveik einu pro duris, ji užsimano kartu, o aš jau vėluoju (o jai dar reikia nusiprausti, persirengti ir pan.) Kaip ramiai paaiškinti, kad viskas - tavo sprendimas buvo padarytas ir tu lieki namie? Ar ji taip bando mamos ribas?
Atsiprašau už rašybos klaidas 😉
Labai naudinga tema.
Nežinau ar bus laiko tiesiogiai klausti. Tad rūpimus klausimus užduosiu dabar.
Sūnus ikimokyklinukas. Pradėjo atsikalbinėti, tarkim daro ką nors negerai aš jam pasakau, kad tokio elgesio pasekmės gali būti negeros ar jis to nori, o jis dažnai atrėžia, kad taip. Tarkim valgo neplautom rankom, pasakai pasekmes, o jis atsako kaip minėkau. Kaip tokiu atveju reaguoti? Griežtai pasakyti ar kitokiu būdu tą atsikalbinėjimą "išvyti"?
Kita kantrybę bandanti situacija - nerenka žaislų, ryte atsikęlęs nenori persirengt pižamos, kloti lovos, pareiškia, kad darysiu tada, kai baigsis vaikam, o filmukai rytais eina ilgai. Žaislus pareiškia, kad tvarkys, kai tėtis grįš, o jis dažnai dirba ilgai... O jei grįžta anksčiau prasideda "pragaras" - vienas griežtai rėkia, kitas verkia ir mane žvilgsniuu bamdo paguodos išprašyt, mamyte, mamyčiuke tuomet tegirdžiu. Kol laukiaus manipuliavo tuo, kad nepajėgiu jam tiek padėt tvarkytis ir net griežtas tonas; kartojimas kelis syk iš eilės nepadėjo. Dabar situacija neką geresnė, nes atsiradus broliui vėl manipuliuos, kad nespėju jam padėt. Kaip vaikui išaiškint, kad tai jo pareiga susitvarkyti, persirengt, susiklot lovytę?
Kita problema - valgymas. Užsispiria ir nevalgo kas paruošta bendrai. Taip kartą nevalgė pusę dienos, kol išsireikalavo skanumynų - dribsniai, bulkytė su uogytėm, sausainiai pertepti šokoladiniu kremu ir pan.gardumynau būnabuna namie. Kaip vaikui išaiškint, kad privalo valgyt kas paruošta?
Kita problemėlė. Imasi šantažo"jei tu man neduosi to ar ano, nepadsrysi to ar ano, tai sėdėsiu ten, eisiu ir darysiu taip ir anaip" Kaip išlikt ramiai ir nutraukt šantažà?
Kaip elgtis, kai apima pyktis, kaip vyrui paaiškint, kad nerėktu, kaip patart elgtis su sūnum ir kaip pačiai iškęsti neapšaukus vaiko? Juo labiau, kad tokiose situacijose jaučiu, kad ir man pačiai tai kelia stresą ir vaikui jis pasidaro dar piktesnis, dar daugiau priešgyniauja. Tokios "kovos" namie jau kone kasdienybė, kuri vargina visus.
Ir dar, kaip rasti kompromisą, kai tarkim a§ kuo nors užsiėmus, o sūnus klausia ką jam veikti patariu žaist, piešt, spalvint, bet jis nieko nenori ir reikalauja sugalvot ką veikt...
Kaip nepraradus kantrybes, be piktumų paguldyt pietų miego?
Iš anksto dėkoju už kompetetingą nuomonę ir patarimus.