Sveikos,
Perskaičiusi elfo ant lentynos atsiradimo istoriją, panorau pasidalinti savąja patirtimi.
Elfas, mes jį vadinome nykštuku, į mūsų namus atkeliavo netikėtai, kai mano vyresnėliui buvo vos treji. Kažkur pamačiau gražią idėją, kad Advento laikotarpiu galima Kalėdų senelio laukimą vaikams paįvairinti pasigaminant Advento kalendorių, o nykštukai kasdien į tą kalendorių atneša užduotėlių ir smulkių dovanėlių.
Taigi, idėja graži, viskas puiku. Vaikui patinka kasdien rasti dovanėlių, kartu atliekame širdžiai mielas užduotėles - džiugus laikas kartu garantuotas. Ir taip kartojasi kasmet. Radau prieš 4 metus rašytą įrašą: "Į mūsų namus Kalėdų dvasia ateina patyliukais Nykštuko pavidalu. Bet kiek emocijų ir klausimų atneša!!! Tad nenuostabu, kad Nykštukas pas mus labai laukiamas. Ir taip jau ketvirti metai. Būtina Nykštuko lankymosi sąlygą - Advento kalendorius. Jį vis pasigaminame kartu su vaikais".
Taigi vaikas vis laukia nykštuko (elfo), stebisi, kaip tas nykštukas visur suspėja, kodėl jis nematomas, kaip tam Kalėdų Seneliui viską praneš... Kasmet kyla vis daugiau klausimų, šiek tiek net baimių, kad va kažkas antgamtiška, nematoma, stebi.
Ir štai vieną dieną nykštuko egzistavimui atėjo galas. Skamba nekaip, bet nutariau nebemeluoti. Vyresnėliui buvo aštuoneri su puse, kai užsiminiau, kad šiemet nykštuko nebebus, jis neateis. Papasakojau vaikui, kad išties jis egzistuoja tik mūsų mintyse, kad jis netikras.
Nesitikėjau, bet mano vaikas labai dėl to nuliūdo. Ilgokai verkė, sakėsi tarsi praradęs geriausią draugą. Kaltino, kad melavau.
Žodžiu, net pati to nesuvokdama, sukūriau Kalėdinį draugą, kurio netektis buvo skaudi mums abiem - man lig šiol, kad nenutuokiau apie galimas "nekalto melo" pasėkmes, vaikui - liūdesys ir ko gero savotiškas mamos išdavystės pajautimas.
Po šios pamokos, pas mus nykštukai (elfai) nebesilanko, pokštų nekrečia. Tačiau dar ir dabar kasmet gaminamės Advento kalendorių ir juo skaičiuojame likusias dienas iki Šv. Kalėdų.
Beje, šiuo metu mano aprašytos istorijos herojui jau virš dešimt. Jaučiu, vis dar tiki Kalėdų Seneliu. Bet ar nebus vėl kaip su nykštukais? Ką patartų šiuo klausimu vyresnių vaikų turinčios mamos?
Floryte, jaldija - aš ir vaikams sakau, kad daug visur matomų (televizijoje, renginiuose) Senelių yra tik padėjėjai tikrojo, toks jų darbas. O štai tikrasis gyvena Laplandijoje, ką visi nuo seno žinome 😀 Žodžiu, paliksiu kaip yra, kol kas.
Oi Gintare, prajuokinai ❤ ? Iš tiesų nebe elfas o kalendorius mus stebės ???
Melas pas mus visada buvo siejamas su tiesa.
Vaikai visada žinojo, kad tikrasis Kalėdų senelis gyvena Laplandijoje, o visi kiti tai žmonės, kurių profesija yra Kalėdų sene;liai. Juk tikrasis nesuspėtų visur. Todėl ir Kalėdų seneliai yra skirtingi, jų per vienas šventes galima sutikti daug ir skirtingų.
O dėl nykštukų jie lankėsi pas mus ilgai, o kai atsirado abejonės pradėjome aiškinti, kad pasaką turime kurti patys, taip namuose atsiranda kalėdinė dvasia ir šventinė nuotaika. Ir vėl kažkaip tie netikri nykštukai buvo labai laukiami.
Dabar jau nelaukiami, bet advento kalendorius tebelaukiamas.Ir ko gero bus :-)
Maniškė, aštuonmetė, dar tiki Kalėdų seneliu. Svajoja pamatyt Kalėdų senį, tai pirks kamerą ir dės namie prie eglės. Nors yra žmonių iš artimųjų rato, kurie bando sugriauti tą jos tikėjimą, bet yra jos klasės draugų, kurie itin tiki Kalėdų seneliu, tad tai Augustę dar labiau motyvuoja juo tikėti! Gal per anksti nutraukėte savo vaiko tikėjimą elfu? Aš tai manau, kad niekada neišdrįsiu sugriauti to, ką kuriau, pasakodama apie tai, padėdama savo vaikui rašyti Kalėdų seneliui laiškus ir t.t.
Mums 13 metų, bet kalendorius BUS. Dovanas neš Kalendorius, nes jo dėka kažkas mus/mes užmatys ir pakvies į kokį nors renginį pvz. kokias nors dirbtuvėles, dar Mamyčių klubas pastebi ir kas mėnesį atsiunčia dovanų. Oi... Visi stebi ir stebi... Ir nesvarbu kiek Tau metų ?Mamyte Kodėlčia, Tave irgi tas kalendorius stebi ?Gaus kiekvieną mamytė dovanų - vaiko apsikabinimą, bučkį, išvirtos arbatos/sriubos ?