Kai aplink tokia sudėtinga situacija... Kai galvoje kirba tūkstančiai scenarijų ir sukasi įvairiausios mintys... Kai esi atsakingas ne tik už save, bet ir už tris vaikus... Kai vyriausiasis sūnus taria žodį "karas" su tokiu vaikišku naiviu džiugesiu, domisi viskuo, kas vyksta ir stato tanketę su Ukrainos vėliava bei branduoline raketa
sunku išlikti ramiai. O panikuoti tikrai nereikėtų ir nesinori, tad kilo mintis praktiškai išbandyti žaidimą neseniai skaitytoje knygoje Eleonoros H. Porter, "Poliana". Pagrindinė knygos veikėja dešimtmetė mergaitė Poliana, kuri sugeba rasti džiaugsmo ten, kur, atrodo, to džiaugsmo visai nėra. O savo džiugesiu ir optimizmu užkrečia viso miestelio gyventojus ir jie visi pamažu ima žaisti šį džiaugsmo žaidimą. Patį žaidimą žaisti Polianą išmokė tėtis, o jo pradžia buvo, kai vietoj labai išsvajotos lėlės mergaitė dovanų gavo ramentus! Taip nutikus ji apsidžiaugė, kad yra sveika ir ramentų jai visiškai nereikia!
Žaidimas vadinasi "Tiesiog džiaukis!". Pavadinimas ir nusako žaidimo esmę- tereikia kasdien rasti kuo džiaugtis! Ir kuo daugiau tų džiaugsmo objektų: džiaugiuosi, kad šiandien šviečia saulė! Džiaugiuosi, kad po pusryčių dar suvalgiau gabalėlį torto! Džiaugiuosi, kad esu sveika! Džiaugiuosi, kad visa mūsų šeima yra drauge! Džiaugiuosi, kad sūnui patinka piešti ir jis nupiešė piešinį!
Labai panašu į dėkingumo praktiką, bet ir truputį kitaip. Džiugiau!
Tai bene pats paprasčiausias būdas bent kiek keisti mintis ir rasti džiaugsmo kasdienybėje.
Kantrybės ir ramybės mums visiems! Ir taikos!
