Tikriausiai daugelis mamų žino Jurgitos tinklaraštį - ,,Maži pirščiukai'', kuris jau šį lapkritį švęs 2 - ajį gimtadienį. Tačiau, Jurgitą atpažįsta ne tik dėl jo, ji taip pat organizuoja renginius skirtus šeimoms, visai neseniai kardinaliai pakeitė savo darbą ir įkūrė ,,svajonių'' ofisą. Šeimos paskatinta pašnekovė pradėjo organizuoti renginius ne tik tinklaraščio draugams , bet ir platesnei auditorijai. Apie sprendimą pakeitusį Jurgitos gyvenimą, buvusį darbą, ,,mamišką'' kasdienybę bei laiką sau, kviečiame skaityti šiame interviu.
Nuotraukos: Greta Mi photography
- Jurgita, papasakokite prieš kiek laiko pradėjote kurti tinklaraštį ,,Maži pirščiukai‘?
Oficialiai, Lapkričio 24 d. tinklaraštis švęs 2-ąjį gimtadienį. Tačiau, galvoje tinklaraščio idėja „gyveno“ gerokai ilgiau dar prieš pradedant jį kurti.
- Ir kaip gimė idėja, būtent tokiam pavadinimui?
Idėja gimė labai spontaniškai. Norėjau, kad pavadinimas būtų mielas, skambus, lengvai įsimenantis ir dar neegzistuotų!
- Ar niekuomet nekilo mintis keisti pavadinimo ar dizaino iš esmės?
Apie tai svarsčiau, bet galiausiai nusprendžiau likti prie senojo pavadinimo ir dizaino. Man smagu, kad ,,Mažų pirščiukų'' pavadinimas jau gerai atpažįstamas, žmonėms jis asocijuojasi su Jurgita ir Uršule, mano organizuojamais renginiais, tad nieko keisti neketinu.
- Tai visgi, ką per tiek metų Jums davė tinklaraščio vedimas?
Pirmiausia tinklaraštis man padovanojo labai daug nuostabių žmonių, su kai kuriais iš jų net tapome artimais draugais. Džiaugiuosi, kad pavyko užmegzti nuoširdų ir tvirta kontaktą su rėmėjais, kurie gausiai prisideda prie mano organizuojamų renginių. Ir, žinoma, viena iš didžiausių ir vertingiausių tinklaraščio dovanų – žmonių pasitikėjimas, nuoširdžios žinutės ir atviri pasikalbėjimai su mamomis, kurios mane seka.
- Beje, ne kartą organizavote edukacinius renginius skirtus ne tik mamoms, bet ir visai šeimai, ar tai būtų galima pavadinti Jūsų, kaip renginių organizatorės pradžia?
Tikrai taip! Šeimų renginiai užima ypatingą vietą mano širdyje, Ne paslaptis, kad mes, mamos, daugiau laiko praleidžiame su savo mažyliais, o štai tėčiai dažniau lieka nuošalyje. Renginių tik mamoms ir mažyliams – apstu, o štai šeimoms lieka tik asmeninės šeimos šventės. Pradėjusi organizuoti tokio tipo renginius ir pastebėjusi, kad jie sulaukia iš ties didelio susidomėjimo, labai nudžiugau! Suorganizuoti renginį, kuris būtų įdomus ir vaikams, ir mamoms, ir tėčiams – tikrai sunkus darbas. Bet manau, man tai neblogai pavyksta. Ši veikla man kelia didelį džiaugsmą ir pasitenkinimą, todėl ir nusprendžiau toliau plėtoti renginių organizavimo verslą ir užsidirbti iš sielai malonaus darbo.
- Apskritai, kaip kilo mintis kardinaliai pakeisti savo profesiją?
Karantinas davė daug laiko apmąstymams. Iš tų apmąstymų ir gimė renginių organizavimo idėja. Kaip minėjau, ši veikla man kelia didelį džiaugsmą. Be to, per karantiną suvokiau, kaip beprotiškai pasiilgau renginių ir juose dalyvaujančių šeimų.
.jpg)
- Darbas ofise buvo ne Jums skirtas?
Ofise dirbau labai įdomų darbą, buvau marketingo projektų vadovė. Mane supo patys šauniausi kolegos, tikri savo srities specialistai, teko dirbti su labai įdomiais, dideliais projektais. Šis darbas man leido pažvelgti į viską iš prekės ženklo pusės, perprasti bendravimo su nuomonės formuotojais (influenceriais) subtilybes. Dabar dirbu kitoje – nuomonės formuotojų pusėje, todėl geriau išmanau, kaip bendrauti su įmonėmis, ko jie tikisi, kaip geriau sukurti jų produktams pridėtinę vertę. Visada stengiuosi patarti, pavyzdžiui, kodėl vieną produktą geriau pristatyti vienokiu, o ne kitokiu būdu, net jei užsakovo pradinė mintis ir skyrėsi. Man išties rūpi rezultatas. Tad apibendrinant, darbas ofise man davė labai daug žinių, tvirtus marketingo pamatus ir leido suprasti, kad toliau galiu judėti savarankiškai ir susikurti savo svajonių ofisą.
- O kaip šeima reagavo į šį Jūsų sprendimą?
Pasakysiu atvirai, jeigu ne šeima – niekada nebūčiau priėmusi šio spendimo. Didžiausią ačiū sakau savo vyrui, kuris šioje situacijoje palaikė visu 100 proc.
Mane stabdė įvairios baimės, ypač dėl antrosios viruso bangos ir karantino. Svarsčiau, ar žmonės domins renginių organizavimo paslauga, ar pasitikės manimi. Tačiau vyras laiku ištarė teisingus žodžius: „Gal vienus karantinas stabdys, o Tau tegul tai būną kažko naujo pradžia“. Po šių vyro žodžių priėmiau galutinį sprendimą ir pranešiau vadovams, kad išeinu iš darbo.
- Ir su kokiais iššūkiais tenka susidurti, tokiame darbe?
Didžiausias iššūkis – žmonių neapsisprendimas ir nežinojimas ko nori arba norėjimas padaryti labai daug už labai mažai. Tačiau, visos situacijos išsprendžiamos, svarbiausia atidžiai įsiklausyti į klientą.
- Ar klientai labai įnoringi?
Dar neturiu tiek daug patirties, tačiau tie klientai, su kuriais dirbau iki šiol – tikrai labai malonūs ir sukalbami.
- O kaip pavyksta suderinti darbus ir mamos pareigas?
Šias dvi atsakomybes derinu lygiai taip pat, kaip ir ofiso darbą su mamyste. Visus darbus stengiuosi padaryti kai Uršulė yra darželyje, kad grįžus namo visas laikas būtų tik mūsų. O jeigu atsiranda darbų, kurių negaliu padaryti laiku – Uršulė dar turi ir tėtį.
.jpg)
- Laikas sau? Ar jo lieka?
Gal ne tiek, kiek norėčiau, tačiau lieka. Kai vyras būna namie – laiko sau skiriu daugiau, kai vyras išvyksta į darbą – šiek tiek mažiau. Bet nesijaučiu dėl to blogai, nes laikas su vaiku man yra pats brangiausias.
- Kaip mėgstate palepinti save po sunkios darbo dienos?
Labai mėgstu skaityti. Taigi, užmigdžiusi Uršulę, visada bent pusvalandį skiriu knygai. Taip ne tik pailsiu nuo socialinių erdvių gyvenimo, bet ir nuraminu mintis prieš miegą.
- Palinkėjimas skaitytojams
Esu įsitikinusi, kad daugiau negu 50 proc. skaitytojų savo galvoje turi idėją, kurią nori įgyvendinti, tačiau bijo, nenori rizikuoti. Tokia buvau ir aš. Taigi, noriu paraginti nebijoti išeiti iš savo komforto zonos. Geriau vieną kartą pabandyti ir pamatyti, kad nepavyko, negu visą gyvenimą nešiotis tą mintį galvoje ir sielvartauti.
