Dažnas iš mūsų susimąsto,koks mūsų gyvenimas būtų,jei jį galėtume vadinti tiesiog tobulu?Vieniems jis atrodo tobulas tada,kaip turi viską ko tik užsigeidžia.Kitiems jis tobulas tada,kaip turi nuosavą namą ,gražiai įrengtą ir sutvarkytą.Kitiems nauja mašina,o dar kitiems dideli pinigai,rūbai su firminėmis etiketėmis,įvairios grožio procedūros ar operacijos.Labiau tai aktualu moterims:).
Galiu drąsiai teigti,kad neturiu nė vienos draugės ,kurios kūno apimtys būtu 90-60-90.Ir ačiū Dievui.Kalbu ne iš pavydo.
Tačiau mes visos esame tobulos.Tobulumas ateina palaipsniui.Kepdamos pyragus juos ne kartą prisvilinome.Darydavos valgyti ,kažko nedadėjusios ,ar perdėjusios sugadindavome visą receptą.Visos laikėmės dietų,bet šlamždavome įvairius keksiukus ,saldumynus.Mes nieko nedarėme tobulai.
Beveik visos įsimylėjome kažką netobulo ,būtent už jo netobulumus.Juos dievinome ir vertinome.Susitikusios mes dalinamės vyro netobulais poelgiais ,užuot tylėjusios ir slėpusios tai,NES MUM TAI GERA.
O kam ta tobulybė???Kam ji???Tobulybė nuobodi.Tobulybei nereikia laisvės.
Viskas kas netobula ,tai mus puošiantys prieskoniai.Nesvarbu jie aštrūs ar saldūs ar egzotiški.Tačiau jie mus padaro tobulais ,nė patys nepajuntame kai taip nutinka:)
P.S ir linkiu ji kiekvienai atrasti, o ne vertinti pagal kitus sablonus. Unikalumas yra tobulumas 😉
o kas yra tobula? Man mano gyvenimas yra tobulas ir su daug laisves ir su ne visiskai idealiais nutikimas, bet tuo jis ir yra tobulas. 😀 taigi noreciau tavo straipsnio snatraste pervadinti "Ir aciu dievui, kad musu gyvenimas yra tobulas" 😀 nes jis tikrai yra.