Sveiki,
vėl tęsiu pasakojimus apie Vokietiją. Šį kartą tema - vairavimo ypatumai, vairuotojų kultūra.
Turiu pastebėti, kad vairuotojai pietų Vokietijoje (mano sesuo sako, kad visoje Vokietijoje) yra labai atidūs ir kultūringi. Patys tai patiriame kiekvieną dieną. Nesakau, kad Vokietijoje neįvyksta autoįvykių, bet čia jų pasitaiko daug rečiau.
Kai apsigyvenome miestelyje, kuriame dabar gyvename (11 tūkst. gyventojų), iš karto pastebėjome "kitokį" vairuotojų elgesį. Iš pat pradžių mes jo net nesuprasdavome. Pavyzdžiui, eidami su vaikais pasivaikščioti paprastais keliukais, ne gatvėmis, sutikdavome mašinų, kurios, važiuodamos pro mus, pristabdydavo. Bet dabar viskas aišku, jog vairuotojai yra labai atidūs ir jei pamato mažų vaikų, iš karto pristabdo. Kas ten žino, ką tas pyplys sugalvos, gal staiga šaus mintis bėgti, ar mestis į kitą kelio pusę. Automobilių vairuotojai pristabdo visuomet, kai pamato kokį nors judantį objektą kelyje, nesvarbu, ar tai būtų mamos su vaikais, ar pagyvenusių senukų porelė išėjusi su lazdomis pasivaikščioti, ar dviratininkas, bėgikas ar bėgikė, žmogus vedžiojantis šunį ir pan. Atidumas ir kito gyvybės saugojimas, šie dalykai yra labai svarbūs ir, manau, įaugę į Vokiečių kraują.
Patikėkit, metus laiko pagyvenę Vokietijoje abu su vyru atpratome nuo "lietuviško lakstymo"! Jau po gero pusmečio, grįžę atostogų, tiesiog abu pasibaisėjome mūsų tautiečių vairavimo kultūra! Visi lekia lyg akis išdegę, suka nerodydami posūkio signalo, išnyra tau prieš pat nosį ir t.t. Tiesą pasakius, aš dar vis skaitau lietuviškas žinias, ir jau manęs nebestebina kiekvieną dieną kraupių žinių, įvykusių Lietuvos keliuose, gausa. Ypač liūdina eismo įvykių gausa, nutikusių Lietuvos pėsčiųjų perėjose! Aš galvoju, kad kas, jei ne pats, esi atsakingas už savo elgesį kelyje. Kiekvienas iš mūsų privalome saugoti savo ir kitų gyvybes! Vokietijoje, jei eini per pėsčiųjų perėją, vairuotojai pradės stoti vos ne prieš puskilometrį. Tai turi būti norma. Nežinau, kas turi įvykti Lietuvoje, kad iš esmės pasikeistų vairuotojų vairavimo kultūra ir sumažėtų nelaimių.
Vokiečiai vairuoja neskubėdami, neminkydami garso signalo be reikalo, nesimosikuodami rankomis, nerodydami atitinkamų gestų rankomis. Aišku dažnai patenki į kamščius, bet vis tiek tu iš jo kažkada ištrūksi. Tik reikia šiek tiek kantrybės. Kantrybė - nesvetimas vokiečiams dalykas. Kaip pastebėjau, ši savybė ugdoma nuo pat mažumės.
Pabaigai norėčiau pasidalinti pora atvejų, nutikusių pėsčiųjų perėjose, laimei pasibaigusių laimingai.
Grįžus atostogų į Lietuvą, dar Oro uosto teritorijoje einant visam būriui per pėsčiųjų perėją, automobilis pralėkė mums visiems prieš pat nosį, nors mes jau buvome įpusėję eiti per pėsčiųjų perėją.
Kitas atvejis, kuomet mano sesuo grįžo Kalėdinių atostogų į Lietuvą. Jai, einant per pėsčiųjų perėją, vairuotojas jos nepastebėjo ir laimei partrenkė ne ją, bet jos du lagaminus, kuriuos ji stūmė priešais save. Visa laimė. Mano sesuo, kovojanti visuomet už teisybę, iškvietė policiją. Atsirado ir liudininkas. Po kelių valandų laukimo, prisistatė ir policija. Ji pareikalavo, kad jai būtų pranešta, kokią bauda bus paskirta neatidžiam vairuotojui. Ar ji apie tai buvo informuota? Žinoma, ne.
Džiaugiuosi susipažinusi ir su kitokia vairavimo kultūra. Pastebėjau, kad ir mano vyras vairuoja žymiai kultūringiau! Vadinasi, tai galima pakeisti ir išmokti! Tik reikia patekti į tinkamą aplinką. Visiems mums to linkiu!
