Gyčio krikštynos

Kurį laiką buvau prapuolusi, kankino nežinojimo, ką rašyti, kančios :). Bet štai atšventėme per Žolines Gyčio krikštynas, tad šįkart apie jas.
Planuoti Gyčio krikštynas pradėjau prieš mėnesį.  Tiek čia to ir planavimo, kadangi namie švęsti neketijome, tad reikėjo tik keletą skambučių atlikti. Nuėjome į bažnyčią susitarti dėl datos, užsakėme staliuką kavinėje, susiradome fotografę, užsakėme tortą. Viską suderinau per kelias dienas, tad beliko ramiai laukti šventės. Tiesa, dar reikėjo nupirkti rūbelius, apsispręsti, ką pakviesim būti krikštatėviais.
Krikštynų rytą į namus atvyko fotografė, buvome sutarę, kad šiek tiek pasifotografuosime namie su vaikais, kaip valgome pusryčių košę, kaip žaidžiame, rengiamės ir t.t. Buvo labai smagu, vaikai buvo žaismingi, nezirzė, o fotografė gaudė tokius natūralius, nesuvaidintus kadrus, tad tikiuosi, kad bus gražių nuotraukų (gaila, kad jų reiks laukti mėnesį, nes labai jau nekantru). Paskui  išvažiavome į bažnyčią, pakeliui atsiminiau, kad tortas liko šaldytuve, tad teko greitai grįžti jo pasiimti. Laimei į ceremoniją suspėjome laiku :). Gytis važiuojant į bažnyčią mašinoje pamiegojo, tad buvo visai geros nuotaikos ceremonijos metu ir netgi sutiko kurį laiką pabūti krikštatėviui ant rankų. Krikštijome dominikonų  šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, kuri mums labai patinka, dėl vienuolių nuoširdumo. Viskas praėjo labai sėkmingai, nors ir buvo šiek tiek Gyčio ašarų, nepatiko sušlapusi galva. Vienuolis dar paklausė, ar Gytis mėgsta vandenį, kadangi maudytis jis tikrai mėgsta, tai ir vienuolis  vandens nepagailėjo :). Po ceremonijos dar šiek tiek pasifotografavome su svečiais ir važiavome į kavinę. Nesinori reklamuoti, bet jau antras krikštynas švenčiame kavinėje Veranda ir galiu atsiliepti tik geriausiais žodžiais. Tobula vieta šeimoms su vaikais, nes yra didelė žaidimų aikštelė lauke ( batutas, trejos supynės, čiuožykla, karstynės su kitu nučiuožimu ant lyno, supamas arkliukas mažiausiems) puikus aptarnavimas, skanus maistas. Be to, norėjosi būtent švęsti lauke, o jie turi puikią terasą.
Staliuką mums padengė būtent prie vaikų žaidimų aikštelės, tai mūsų svečių vaikai galėjo dūkti į valias ir visi vaikai mums buvo prieš akis, labai patogu, nereikia kažkur vaikščioti ir žiūrėti, ar dar žaidimai vyksta saugiai :). Tiesa, Ignas po šventės, kaip po gero baliaus, namo grįžo su didžiule mėlyne po akim...Atsitrenkė į stalo kampą. Gytis dalį laiko pramiegojo vežime, kadangi buvo pietų metas, tad ir mes turėjome laiko pailsėti, ramiai pavalgyti, kas būna itin retai :). Krikštatėviams padovanojome atspaustas Gyčio pėdutes ant drobės ir padarytus iš jų drugelius. Labai paprasta, miela dovanėlė atminčiai, nors Gytis, kol spaudžiau tas pėdutes, nebuvo labai džiaugsmingai nusiteikęs, ir paskui teko plauti visas vonios grindis, nes labai jau muistėsi ir norėjo greičiau pabaigti.
Na ir galiausiai valgėme tortą. Seniai buvau tokį skanų valgiusi, tad irgi pasidalinsiu, kur užsakinėjau. Feisbuke buvau suradusi 'Mamam' kepyklėlę, tad užsakiau ten. Patiko nes buvo be jokių cukraus masių, sintetinių spalvų, nuo kurių nusidažo liežuviai. Tortas buvo morkų ir pistacijų, šiek tiek neįprastas, bet labai skanus ir patiko net tiems svečiams, kurie apskritai saldumynų nelabai valgo. Užsakinėjau ten pirmą kartą ir tikrai užsakinėsiu dar, nes likau patenkinta tiek pačiu tortu, jo dekoru, kurio aš net nederinau visai, tiek kepusio tortą žmogaus konkretumu, bei grožio pajautimu).
Tad krikštynos tikrai pavyko, nebuvo jokių netikėtumų, nors pergyvenau iki paskutinės minutės, kad tik ko nepamirščiau ir kad kiti ko nors nepamirštų, pradedant dokumentais, krikšto žvakėm ir baigiant maistu kavinėje.  Džiugino puikus oras, šiltas bendravimas su šeimos nariais, su kuriais pasimatome tik per didžiąsias šventes.
Valio! Gytis Mykolas pakrikštytas!