Godos blogas: keturių dienų pabėgimas

Jau jaučiau, kad dar truputį ir bus viskas - pratrūksiu, palūšiu, sustosiu, klyksiu… Na, nežinau, kas tas VISKAS, bet turbūt kažkas baisaus. O gal ir nieko… Bet tiesiog skausmingai norėjosi atostogų DVIESE. Taip, misija pasirodė įmanoma, kai baigiau žindyti Oliviją, o vyro tėvai netyčia prasitarė, kad keletą dienų per vaikų atostogas apsiimtų ją pažiūrėti.

Wow! Naujiena verčianti iš koto ir iškart puoliau ieškoti lėktuvo bilietų į niekur. Supratau, kad galvos pravėdinimui būtina pabėgti iš Lietuvos, nes gulint kuriame nors kurorto viešbutyje nepavyks visiškai atitrūkti.

Pirmoji į galvą šovusi kryptis - Milanas. O iš ten lėkčiau pasibastyti po Toskaną. Planui nebuvo lemta išsipildyti, nes bilietų kainos ta kryptimi labai pakilo. Gerai, kur dar? Pasiknisusi radau keistą miestą neįsivaizduojamoje vietoje - Memingeimas. Gurkt… kas kas? Kur čia? Paaiškėjo, kad tai 100 km į Vakarus nuo Miuncheno. Na, tokia vietinė Karmėlava :D

Kainos

Dviems bilietai į abi puses kainavo 90 eurų. Puiku!

Paieškojom automobilio - trims paroms 67 eurai. Nuostabu!
Kur nakvoti? Variantų nuo 30 iki kelių šimtų eurų. Pirma norėjau užsisakyti apartamentus pas žmones per airbnb.com sistemą, bet paskui supratau, jog noriu jau paruoštų pusryčių ir viešbutinės tvarkos, o ne namų jaukumo. Vieną naktį leidome viešbutyje prie ežero Pension NFH Bodensee - geriau, negu atrodė nuotraukose ar komentaruose. Tobula vieta vasaros atostogoms, nes pats viešbutis atokiai nuo miestelio, ant ežero kranto su puiku pliažiuku, turi žaidimų aikštelę, kambariai pritaikyti šeimoms (pvz. vaikų lovos antresolėje), labai jaukus.

Kitas dvi nakvynes nakvojome Fussen miestelio centre “Haus Gabriel”. Patogi vieta, nuostabūs pusryčiai, toks “teisingas” viešbutis.

Visos trys nakvynės kainavo 200 eurų.

Maisto kainos parduotuvėse - labai panašios, kavinėse tradicinių dešrelių su bulvėmis ir kopūstais kainos prasideda nuo 8 eurų (priklauso nuo KUR).

Ką pamatyti Bavarijoje?

Galvą vėdinti reikia aktyviai, todėl tik nusileidę pasiėmėme gautą Toyota Yaris ir pradėjome kelionę. Jau ne kartą minėjau, jog mano sutuoktinis - pilių maniakas, o Bavarijoje šio gėrio netrūksta, tad mūsų kelionių tikslai labai aiškūs :D Nusprendėme didmiesčių vengti, tad pirmoji aplankyti pilis “Lichtenstein” buvo atokioje vietoje kalnuose. Įdomiausia, jog ji yra privati ir lankyti leidžiama tik dalį jos. Sužavėjo nereali vieta, vokiškas labai ryškių spalvų ruduo ir pilies mažumas. Atrodo, kaip “tikra”, bet iš tiesų tai tikrai nedidukė.

Šalia įrengta vasaros rogučių trasa. Nuvažiuojame, o ten - nė vieno žmogaus ir tik vokiškas skelbimas, jog skambinti ir po penkių minučių kažkas atvažiuos (vokiškai neskaitome, bet parašytas tel.nr ir 5 min.). Paskambinus paaiškėja, kad žmogus nė bum bum nešneka angliškai, bet sakė “gut gut” (vok. - gerai gerai). Laukiam. Laukiam. Na, po pusvalandžio nusprendėme mesti tą reikalą.

Toliau dar viena pilis “Hohenzollern”. Čia Prūsijos karalių rezidencija, dabar priklauso Prūsijos princui. Labai įdomu būti Niekados šalies valdovu :D Objektas labiau “suturistintas”, žmonių daugiau ir dar geras 15 min. reikia pačiam kopti į aukštą kalną.

Nakvojome prie Obersee Bodensee ežero. Labai rekomenduoju užsukti į Konstanz miestelį, kuris ne tik gražus, bet ir įdomus - pusė jo priklauso Vokietijai, pusė - Šveicarijai.

Antrą dieną maratonas toliau - lekiame į Ravensburg, nes norime aplankyti to paties vardo (o juk tai garsiausias dėlionių ir žaidimų ženklas) muziejų. Va čia ir strigome - sekėme rodyklėmis “Ravensburg spieleland” ir patekome… į atrakcionų parką. Net neabejoju, jog jis labai smagus su vaikais, bet kai išvykoje esi dviese, nusprendėme net nekišti nosies. Tiesa, pamačiau labai smagią atrakciją - gali pats pasivažinėti mini traktoriumi :D Muziejaus jau ir neieškojome.

Paskutinės pilys - Bavarijos simboliu laikoma “Neuschwanstein” pilis, kuri atrodo lyg iš pasakos. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad pilis tikrai nauja - princo pastatyta tik XIX amžiuje, ypatingai gražioje vietoje. O šalia stūkso mažesnė, ne tokia išvaizdi tėtės karaliaus pilaitė. Žmonių - minios. Jau apie pietus nebuvo bilietų pačios pilies lankymui, kuris vyksta tik su gidu ir ekskursijomis tiksliai ant bilieto parašytu laiku. Iki pilies - valandėlė kelio, kurią įveikėme per pusvalandį. Diena pasitaikė ūkanota, tai atrodo labai paslaptingai, bet šiaip… Gražu. Pliusiukas.

Paskutinę dieną nušvito saulė ir plojome rankomis galėdami įgyvendinti paskutinį tikslą - užkilti į Alpes. Pasirinkome šalia Fussen (ir mūsų viešbučio) esantį “Tegelbergbahn” kalną. Keltuvu į viršų - 12,4 eur. Pasiteiraujame, kiek lipti žemyn? Porą valandų. Bandom! Dar prieš atvažiuojant apsirengėme viską ką turėjome, nes vis gi kalnai, šalta… Viršuje užkilus oras, lyg skirtas pliažui. Įsitaisome viršuje esančioje panoraminėje kavinėje. Kvapą gniaužia. Pasiryžtame dar pėsčiomis aukščiau pakilti iki vienos viršūnės ir tikrai nenusiviliame. Toliau - malonus kelias žemyn. Vasarą - pėsčiųjų takai, o žiemą - slidinėjimo trasos.

“Haikina” nuo dvejų iki aštuoniasdešimt dvejų metų. Visi pasiruošę, su specialiais batais, akiniais nuo UV spindulių, lazdomis. Žodžiu, atrodo, jog jie tai daro kiekvieną savaitgalį.

O nusileidus nuo kalno laukė linksmybės - vasaros rogučių trasa!

Įspūdis

Vokietiją esu pervažiavusi keletą kartų, bet pirmą kartą teko labiau “pasimalti” po jų miestelius. Nors buvome Helovino dienomis, niekas ten nei moliūgų skaptuoja, nei kapų lanko. O štai Kalėdomis kvepia jau dabar - kas antra vitrina pasipuošusi kalėdinėmis dekoracijomis, jas pardavinėja. Kiekvienas mažulytis miestelis gražutis, švarutis ir iščiustytas. Atrodo, lyg visi jie būtų iš pasakos ar bent jau, kurortiniai. Galiu įsivaizduoti tik koks grožis, kuomet prasideda garsieji kalėdiniai turgūs.

O pabaigai - vokiškas tualetas :)

A, tiesa, o vaikai? Vaikai puikiai :D