Gintarė: „susirgau“ orchidėjų liga

Papasakosiu apie savo aistrą orchidėjoms. Ji gimė prieš dešimt metų nuo vieno vienintelio vazonėlio, kurį gavau dovanų gruodžio mėnesį gimtadienio proga. Tiesa, ta gėlytė neišgyveno...

Matyt, buvo pažeistos viršutinės šaknelės. Bet pavasarį teko viešėti Tenerifėje, iš ten parsivežiau mažą, mažą augmenėlį, kuris, maniau, neatlaikys skrydžio lėktuvu. Atlaikė ir apdovanojo gausiais žiedais, bet tik penktaisiais gyvenimo metais.

{pic:1}

{pic:2}

Nuo jo, sakyčiau, ir užsikrėčiau šių nuostabių gėlyčių liga. Dabar mūsų namuose – tikros „džiunglės“. Kiekvienas vazonas primena keliones į Tenerifę, Lanzarotę, Madeirą, Grand Kanariją, Tailandą ir pan.

{smallpic:3}

{pic:4}

Šios gėlės nėra lepios. Teko girdėti, kad jos geriau auga ir žydi peršviečiamuose vazonėliuose, tačiau aš to nepastebėjau, jo, kaip matot, auga ir tamsiuose vazonuose. Tik visuomet pasižiūriu, kad joms būtų pakankamai šviesos, drėgmės, vazono viršų apibarstau medžių žievės gabaliukais ar paprasčiausiais akmenukais, kad vanduo taip greitai neišgaruotų.

{pic:5}

{pic:6}

Pastebėjau, kad jos mėgsta „laipioti“ per paprasčiausias iš miško atneštas šakas. Laistau į kitą vazoną, į kurį įdėtas kiauras vazonėlis su gėlyte. Taip gėlė pasiima vandens tiek, kiek jai reikia. Vasaros sezonu su visu vazonu pasodinu į gruntą, saulėtoje vietoje.

{pic:7}

{smallpic:8}

Laistau orchidėjoms skirtomis trąšomis. Vandens negailiu. Persodinu pavasariais, bet labai, labai atsargiai, kad nepažeisčiau esančių ore šaknų. Nužydėjusias šakas, kai jos sudžiūsta, nulaužiu, nes teko skaityti, kad jos nemėgsta kontakto su metalu.

{pic:9}

{pic:10}

Tiesa, šiuo metu jau ne visos žydi, kai kurios jau spėjo peržydėti, o kai kurios jau vėl krauna žiedus. Pastebėjau, kad jos „ilsisi“, t.y. nežydi metuose tik tris mėnesius.

{smallpic:11}

Gintarė Petraškaitė