Gana apsimetinėti, kad puikiai jaučiuosi!!!

Atsiguliau miegoti. Nemiga visiška. Paskutiniu metu atsikeliu ir užmiegu su projektu "Pasitik pavasarį lieknesnė". Galvoju ir galvoju ką darau ne taip, kas blogai... Ir tiesą sakant, gana apsimetinėti, kad puikiai jaučiuosi!!! 

Jaučiuosi visiškai "šudinai"!!! Prabėgo jau pusė projekto, o aš lygiai tokia pati stora kaip karvė!!! Niekas nepasikeitė. Pilvas didelis ir apkibęs riebalais, rankos storos kaip rąstai ir visa sau "sėkmingai" šlykšti!!! Nukrito tie 3,5 kg, bet jų visiškai nesimato.

Na ir kas, kad kelnes 2006 - ųjų metų modelio užsisegu, bet atsisėsti bijau. Garantuoju, kad per siūles plyštų!!! O apie švarkelį ir kalbos negali būti!!! Kad užsisegčiau trūksta dar mažiausiai 10 cm. 

Ir ką darau blogai? Maistą riboju, sportuoju. Kiekvieną mielą rytą atlieku, pasak Viktorijos, pono "Kukurūzo" (šiaip jis berods Kruzas) pratimus. Vėliau mankšta. Šiandien visus pratimus atlikau po 50 kartų. Ir nieko. Nei vieno raumenuko nejaučiu. Gal aš kažkokia kitokia?! Nebežinau...

Reikia daug vaikščioti. Ką čia privaikščiosi su vaikais, kada orai tokie šlykštūs?! Tai saulė, tai vėjas, tai lietus. Pavadinimas toks: "Nori mama, kad vaikai susirgtų, eik į kiemą"!? O ką, kad ir orai geri? Išeinu su savo 1,10 met amžiaus dukra į kiemą.

Jai reikia draugų, t.y. žaidimų aikštelės, o ne su mama pamiškėm vaikščioti. Pasisupti, vėliau nuo čiuožyklos pačiužinėti, o tada porai valandų į smėlio dėžę. Ir prižingsniuok, kad nori. Einu aplink smėlio dėžę 50 kartų, o 51 - ą, jau jaučiuosi kaip nenormali. Visos mamos žiūri, ką aš čia darau.

Tikriausiai galvoja, kad nesveika. Arba: "moteriškei su nervais blogai". Net jaučiu, kaip kitus vaikus žaidžiančius smėlio dėžėje trikdau eidama ratu. Jie stebi mane! O galų gale, noriu ir su dukrytėmis smėlio pilį pastatyti, ir pyragą iškepti! 

Vat ir mano žingsniai. Atėnė pažaidžia sau, aš patripiu kaip apsaugos darbuotojas ir keliaujam namo. Ji visiškai nusikalusi... O aš nieko nepešusi.

Žodžiu, niekas man nesigauna, rezultatu esu visiškai nusivylusi. Gal čia pilnatis veikia? Nežinau. Niekada nevalganti saldumynų ir neragavusi nė vieno nuo projekto pradžios, šiandien pas anytą suvalgiau net šešis "Irisiukus" ir tris "Kregždutes" (kurios man bent jau kiek pamenu buvo šlykščios!!! Jos turi kažkokį prieskonį, kurio negaliu pakęsti). Nebežinau, kas man darosi. 

Na, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Visų pirma, noriu padėkoti vyrui, kuris mane tikriausiai pirmą kartą gyvenime taip "žvėriškai" palaiko. Ir tikriausiai man atrodo taip todėl, kad visada buvau stipri ir... nereikėjo man taip smarkiai atramos.

Beprotiškai aš jam dėkinga!!! Labai gerai jaučiu, kad net mūsų santykiai smarkiai pagerėjo. Gyvename kaip ką tik įsimylėję. Galbūt taip yra todėl, kad visada sėdėjusi su vaiku namuose prasiblaškau sportuodama ir aš. Kaip gera kažką veikti. Vakare nebešnekam vien tik apie vaikus. Aš jam galiu papasakoti savo dienos įspūdžius, jis man savuosius.

Taip pat man labai keista tai: niekada neturėjau sveikų, ilgų plaukų, paauga ir lūžinėja. O nuo projekto pradžios paaugo tiek, kiek anksčiau reikėdavo trijų mėnesių!!! Net neabejoju, kad tai veikia sveika mityba ir naujas gyvenimo būdas.

Ir čia dar ne viskas! Savo masažistei Žydrai (o geras, parašiau "SAVO", bet ir netaisysiu) liksiu dėkinga visą gyvenimą. Mes nuo pirmadienio pradedame su ja dirbti individualiai. Ji mane kankins, kaip tik gali. Su mankštomis, masažais ir visais kitais "priedais".

Tai reiškia, kad tris kartus sportuosiu su Žydra, o du kartus su projekto mergaitėmis. Visą savaitę!!! Aš atsiduodu į jos rankas ir ačiū jai...

Tikiuosi, kad viskas pasikeis į gerają pusę... Ir smarkiai!!! 

Nes jeigu ne... Tada tikriausiai nusišausiu!

Vaida