Taip, taip ir vėl mes Markučiuose. Prieš 4 metus taip patiko to pačio gido ekskursija, kad vėl kartojame.
Kaip patarlė sako, kad du kartus į tą patį vandenį negalima įbristi, taip ir su ekskursija...
Lyg ir viskas tas pats, lyg ir tas pats Chmieliausko kūrinys
Bet nebėra jo autoriaus, jis iškeliavo 2019 m. į amžinybę... Tad nelauks jis mūsų ekskursijos pabaigoje ir nepakvies į savo valdas, nepraplės mūsų akiračio savo išmintimi. Bet liko šilti prisiminimai ne vieno ekskursijos dalyvio širdyje.
Šiandien gyvename šia diena ir šią akimirka.
Į Puškino muziejų šiandien neužsukome, bet pakeliavome po parką ir sustojome ties Puškino paminklu, kurį mano karta mačiusi tuometiniame Sereikiškių parke (dabar Bernardinų sodas).
Aplankėme atrestauruotą koplyčią, o šalimais seniausias šuniukų kapines.
Nukeliavo prie išlikusių tuometinių vasarnamių, kurie dabar gyvenamieji namai.
Žinoma ir prie laikrodžio, kuris rodo darbo laiko pradžią ir pabaigą.
Bekeliaujant palei geležinkelį užmatėme ne vieną traukinį.
Žavėjomės lietuviškaisiais serpantinais ir namų įvairove.
Tad iki pasimatymo, Markučiai, po vėl 3-5 metų.
Lipama į kalną (keturiomis ?) Takas pasidaro, jei būni penkioliktas?Bet tam penkioliktam irgi negerai, nes netyčia galima žemyn nučiuožti.
Tai kaip ten užlipama iki to traukinio? lipama į tą žolėmis apžėlusį kalną ar yra kitas takas, kurio aš neradau?