Du mažyliai namuose: užkariaujam kalnus

Štai ir baigėsi mūsų trumpos, bet labai aktyvios atostogos. Šįkart mes pasirinkome atostogas kalnuose, Bavarijos Alpėse. Alpėse dabar pats grožis, snieguotos viršūnės ir žydinčios pievos. Taigi apie viską nuo pradžių.
Skrydis į  Memmingemą truko dvi valandas, kas labai patogu su vaikais, nespėjo prailgti kelionė. Gytis beveik visą skrydį pramiegojo, o  Ignas, nors skrido nebe pirmą kartą, pradžioje bijojo skristi,  bet paskui įsidrąsino ir jau tyrinėjo lėktuvą :). Buvau pasiėmusi į kelionę knygelę, sąsiuvinį su kreidelė is piešimui, mašinytę, bet šie užsiėmimai Igno nedomino. Segioti saugos diržą bei atidarinėti pakeliamą staliuką buvo kur kas smagiau, o kai visai neramu buvo, tai gelbėjo guminukai.
Tad nusileidome Memmingemo oro uoste, išsinuomavome automobilį ir pirmyn į trasą :).
Gytis labai nemėgsta sėdėti auto kėdutėje, jei nemiega, tai tiesiog rėkia. Džiaugiuosi, kad mūsų pasirinkta nakvynės vieta nebuvo toli, vos valanda kelio nuo oro uosto, tad didžiąją dalį laiko, nors ir nesaugiai, bet teko Gytį pralaikyti ant rankų, kad nerėktų. Apsigyvenome nedideliame kalnų miestelyje Oberstdorf. Atvykus iškart nustebino žmonių gera nuotaika, maloni atmosfera, visi šypsosi, visi paslaugūs, mandagūs, vaikus kalbina, galvas jiems glosto, visi sveikinasi. Taip ir jautėsi, kad atostogaujame :) Beje, niekas nekalbėjo angliškai, tad teko palaužyti liežuvį atsimenant seniai pamirštas vokiečių kalbos žinias.

Planuojant atostogas kalnuose ir ieškant vietos, kur gyventi, pasirinkome nedidelį butą, kad galėtume patys gaminti maistą, kad miestelio centras bei keltuvaiį kalnus būtų šalia. Žodžiu, kad negaištume laiko važinėjimams :) Mūsų butukas buvo tiesiog nuostabus ir idealiaipritaikytas šeimoms: lovytė, maitinimo kėdutė, kelios dėžės žaislų, kuprinė nešioklė,lauke žaidimų aikštelė, viskas buvo vietoje.
Atvyję į vietą tiesiog įsikūrėme, pasivaikščiojome po miestelį ir pavalgėme vokiškų dešrų (sunku buvo rinktis iš meniu įdomesnius patiekalus, kai viskas vokiškai, tai dešrų oi kiek daug privalgyta per visą kelionę).

Pirmąją kalnų dieną užkilome į viršukalnę Nebelhorn (2224 m). Pasigrožėjome nuostabia kalnų panorama, pasidžiaugėme sniegu. Nors buvo pilna sniego, betšalta nebuvo, tepėmės kremu nuo saulės, kad nenųsviltume nosių. Susikrovėme vaikus į nešioklę ir kuprinę ir leidomės pėščiomis nuo kalno. Kaip aš džiaugiausi nešiokle Ergobaby. Visiškai neskaudėjo nugaros, nesijautė svorio ir įvyko stebuklas, Gytis sėdėjo nešioklėje, o paskui ir užmigo. Įvyko ir dar vienas stebuklas, nešioklėje kuprinėje užmigo ir Ignas! Šis kalnas buvo labai status, tad gailėjausi, kad nepasiėmiau savo kalnų batų ( gi galvojom su vyru, kad vaikščiosim mažai, nes vaikai nesėdės nešioklėse). Paprasti kedai labai slydo ir nebuvo tinkamo sukibimo su keliu. Bet nuo kalno šiaip ne taip nusileidom