Du mažyliai namuose: ir vėl apie miegą

Turbūt miegas man yra didelė neišsenkanti tema. Prieš kurį laiką pasakojau, kaip suėjus dviems metams bandysime Igną iškelti į vaikų kambarį, kur stovi didelė jo lova. Tai štai, ištvėrėm savaitę...Tiek šnekėjom, kad leliukiška lova Ignui jau maža ir kaip bus smagu miegoti didelėje lovoje. Pirmą dieną visai noriai gulėsi ir miegojo, nors naktį prabudinėjo vis pasitikrinti ar aš guliu šalia ant čiužinio. Antrą naktį gulėsi jau ne taip noriai, trečią jau su ašarom, ketvirtą jau į lovą nelipo, gulėsi prie manęs ant čiužinio....Galiausiai  tarėme STOP, nes Ignas vėl pradėjo sisiot į kelnes, kai avarijų nebuvo jau gal kokie du mėnesiai. Vaikui per didelis stresas, tad vėl viskas nuo pradžių, grįžome į leliukišką lovą mūsų kambaryje. Jau su vyru juokaujame, ar mums dar pavyks atsikovoti savo lovą nuo vaikų :)

Dar viskas sutapo su mūsų ligom, Noro virusu, kuriuo prasirgom aš su Ignu. Po  ligų Ignas pradėjo prastai miegoti ir pietų miego. Anksčiau užmigdavo maždaug per 15 minučių. Dabar dūksta lovoje, mėto pagalvę, malasi, ko pasekoje užmiega tik per valandą....Mane tai baisiai siutina, nes tik per pietų miegą spėju ramiai išgerti puodelį arbatos,  kai abu vaikai miega. O dabar lieku be savo puodelio :). Be to, vaikų miegas yra vienintelis laikas, kada aš galiu prisėsti parašyti blogą, todėl šįkart labai vėluoju su rašymu. Išbandžiau ir iš kambario išeiti, ir nereaguoti,  ir  gražiai aiškinti, kad reikia miegoti, o jam linksma darosi nuo tų mano pasakojimų...Būna, kad nuo miego trūkumo ir pati nulūžtu, belaukdama, kol jis užmigs, atsibundu, o jis vis dar nemiega. Kasdien miegoti einame visada tuo pačiu metu, tad man keista, kodėl dabar atsirado toks nenoras miegoti. Netikiu, kad vos dviejų metų sulaukusiam vaikui nebereikia pietų miego, atsikėlus 7 val. ryto. Galėčiau leisti jam nemiegoti, bet man tai reikš, kad vaikas mane apsuko aplink pirštą ir, kad taisykles galima laužyti, be to vakare bus labai piktas. Mamos, ką darote jūs?

Gytis nuo Igno miegojimo klausimais neatsilieka. Kai Ignas buvo tokio amžiaus kaip Gytis, galvojau, kad tris kartus keltis naktį maitinti kūdikį yra daugokai. Tai štai, kiek kartų keliasi naktį Gytis, aš net nebeskaičiuoju, šešis kartus tai tikrai....Ignas tik muistydavosi nubudęs, o Gytis iškart rėkia nesavu balsu ir aš vis bijau, kad tuo savo rėkimu prižadins Igną ir tada jau Ignas rėks, kad nori iš savo leliukiškos lovos gultis prie manęs. Nakties metuGyęiui net čiulptukas netinka, būtinai reikia krūties, aišku, nepavalgyti, bet būtinai palaikyti burnoje, idealiausua, kad krūtis burnoje būtų nuolat, kas man nepriimtina... Atrodo, tik atsiguliau ant šono, o štai ir vėl jis rėkia. Tad kartais pagalvoju, ar aš išvis pamiegu :)

Na, o kai už lango spaudžia šaltukas ir nemiegam, tai piešiam. Pagaliau pavyko susitarti su Ignu, kad ištraukus dažus, reikės juos ir padėti atgal. Duodu kabinti dažų ne iš buteliukų, o pridėjau jų ant paletės, tai pasibaigus dažams, baigiame ir piešti :) Tada nebūna ašarų. Labiausiai man patinka jaunojo menininko žodžiai "kitą lapą" :)